Jubiliejinis XX Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis ANT RUBEŽIAUS
 
  Ant rubežiaus 2017 fotoreportažai        Pirma diena    Antra diena   Trečia diena
   

Birželio 3 d. jubiliejinį festivalį paminėjome įspūdingu muzikiniu akcentu – 5 liaudies kūrinius vienu metu atliko jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų orkestras (grojo 85 muzikantai). Jam dirigavo Lietuvos nacionalinės kultūros centro vyriausias specialistas ir bandonininkas Arūnas Lunys.

   
Ant rubežiaus 2017. Jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblis    Ant rubežiaus 2017. Jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblis. Diriguoja A.Lunys
   

Ant rubežiaus 2017. Jungtinis Pabaltijo bandonininkų, armonikininkų ir mandolininkų ansamblis

   

Ant rubežiaus 2017 plakatas

 

      Generalinis festivalio rėmėjas                                                  Pagrindiniai festivalio rėmėjai             

 

 
                                                                      Informaciniai festivalio rėmėjai

Ekspress kontaktas

Šiaulių turizmo informacijos centras

  

    

Daugiau informacijos apie festivalyje dalyvaujančius muzikantus ir kapelijas

     
Ant rubežiaus 2017. Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts  
Armonikininkų ansamblis “Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” (Estija, Piarnu). Vadovas Mati Vürst
 
Armonikininkų klubas „Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” įkurtas 2012 metais. Tai linksmų žmonių klubas, kurie beprotiškai mėgsta groti armonikomis. Šiuo metu klubas vienija 30 įvairaus amžiaus ir lyties entuziastų, kurie savo laisvalaikį skiria šiam pomėgiui. Muzikantai groja specialiomis estiškomis diatoninėmis armonikomis, kurios šiek tiek yra panašios į peterburgo armonikas. Pirmąsias tokias armonikas 1900 metais pradėjo gaminti meistras August Teppo. Tai specialios rankų darbo armonikos, o šiame kolektyve yra muzikantų, kurie šiuos instrumentus pasigamino patys. Ansamblis daug koncertuoja Estijoje, porą kartų buvo Latvijoje, Suomijoje. Šiaulius ir Piarnu miestą jau senokai sieja bendradarbiavimo ir draugystės gijos, todėl mums labai džiugu, kad  šiais metais klubo muzikantai vėl atvyksta į festivalį “Ant rubežiaus”.
Daugiau apie klubą: https://www.facebook.com/P%C3%A4rnumaa-L%C3%B5%C3%B5tspillihaigete-Selts-412245378854127/
https://www.youtube.com/watch?v=bYfW-2cr32I
     
Ant rubežiaus 2017. Rahvamuusikaansambel Heino Tartes ja Sõbrad  
Rahvamuusikaansambel Heino Tartes ja Sõbrad (Estija, Pilva). 
Vadovas Heino Tartes
 
Informacija ruošiama…
 
https://www.youtube.com/watch?v=KZQ1m_PO_2A

 

     
Post - folkloro grupė RIKŠI, Ant rubežiaus 2017  
Post - folkloro grupė RIKŠI (Latvija, Rezeknė, Latvija)
Meno vadovas Eriks Zeps
 
Post -folkloro grupė "Rikši" susibūrė 2011 metais ir jau  6 metus garsina Latgalos krašto, Latvijos ir užsienio tradicinę muziką, perduodami savo viziją į liaudišką muziką per smuiko, akordeono, bubino, mušamųjų, kontraboso, gitaros, mandolinos ir penkis šmaikščius jaunus balsus.
Daug koncertuojama ir grojama festivaliuose ir šventėse ne tik Latvijoje, bet ir užsienyje, o jaunų žmonių muzikavimas tapo gyvenimo būdu. Laikui bėgant, grupės nariai ne tik išaugo muzikaliai, bet ir daugiau sužinojo apie tradicinį paveldą ir suprato savo atsakomybę propaguojant ir skleidžiant žinią apie ją. Šiuo metu grupė renka ir atlieka dainas, kurias dainuodavo liaudiškos muzikos atlikėjai jų gimtinėje – Rezeknėje. Daugiau apie grupę
https://www.facebook.com/rikshi.lv/
https://www.youtube.com/watch?v=Gx31XiNrigM
     
Kapela DZIGA, Ant rubežiaus 2017

Kapela DZIGA. Ant rubežiaus 2016

 
Kapela DZIGA (Latvija, Rēzekne). Vadovė Dace Baltkāje
 
Kapela "Dziga" groja tradicinę liaudies muziką, o muzikuoti pradėjo 1991 metais ir pradžioje buvo kaip akomponuojantis ansamblis. Nuolat renkama liaudies muzikos medžiaga ir suformavo kapelos dabartinį repertuarą. Kapeloje groja profesionalūs ir savamoksliai muzikantai mažiausiai dviem, trimis liaudies muzikos instrumentais, kaip antai arfa, kanklėmis, būgneliais, akordeonu, smuiku ir kitais. Kapelos steigėjas ir generalinis direktorius nuo 1991 iki 2011 metų buvo Gunars Igaunis, o nuo 2011 metų vadovauja Jana Baltkāje.
Kapelos tikslas - populiarinti Latgalos krašto liaudies šokius ir melodijas, kurias dažnai atsirenka ir užrašo patys muzikantai, kurti specialias liaudies šokių ir dainų programas . Sutvarkytos ir įrašytos dainos ir šokiai dažnai naudojami dainų ir šokių švenčių repertuare. Kapela  “Dziga” turi didelę patirtį organizuojant koncertus, folkloro seminarus, taip pat dalyvavauja folkloro festivaliuose pristatydama Latviją tarptautiniame lygmenyje.
 
Muzikantai:
Ilmārs Dreļs (balss, perkusijas, mandolīna, kokle),
Kristīne Zeltiņa (balss, perkusijas, cītars),
Pēteris Daugulis (balss, blokflauta, ermoņikas),
Sandra Stare (balss, perkusijas, kokle),
Inga Stafecka (balss, vijole),
Andris Ušpelis (balss, cimbala, perkusijas, cītars),
Dace Baltkāje (kapelas vadītāja, akordeons, kokle).
 
Išleisti albumai: Dzīd voi raudi, tautu meita  (2000),  Zaļā duorzeņā (2001),  Jančuks Daņčuks (2006), Lic, māmeņa, vainuceņu (2008), Gotovs (2012). Daugiau informacijos tinklapiuose
 
https://www.youtube.com/watch?v=uLv3udtoG68
https://www.youtube.com/watch?v=nfMmrtjBn5U
https://www.youtube.com/watch?v=yDhWyUWqt1c
     
Tautas mūzikas instrumentu ansamblis ZIEMEĻMALA, Ant rubežiaus 2017  
Liaudies muzikos instrumentų ansamblis ZIEMEĻMALA (Latvija, Limbaži).
Vadovas Valters Reiznieks
 
Grojame įvairiausiais liaudies muzikos instrumentais: kanklės, bosinės kanklės, citra, mandolina, akordeonas, lūpinės armonikėlės. Programoje 20-ojo amžiaus liaudies muzikos repertuaras - nuo 20 iki 30 populiarių dainų pritaikytų mūsų instrumentų galimybėms, o ir mus klausantys turi savo požiūrį į tokią liaudies muzikos interpretaciją.
 
             
Lauku kapela MALTA, Ant rubežiaus 2017

Kaimo kapela MALTA (Rēzeknes novads, Maltas pagasts, Latvija). Vadovas Normunds Štekels

Kapela groja liaudies ir populiarias originalias melodijas. Mes grojame savo malonumui. Daina padeda atsipalaiduoti, pasisemti naujos energijos. Ir ši energija, kai mes grojame ir dainuojame, persiduoda mūsų klausytojui. Grodami koncertuose, festivaliuose ir įvairiuose renginiuose gauname unikalią patirtį, įspūdžius ir pasitenkinimą darbu. Mūsų devizas: "Su daina ir šypsena per gyvenimą!" Kapela yra dalyvavusi dainų ir šokių šventėje, taip pat metiniame liaudies muzikos festivalyje. Pabuvojome pas kaimynus baltarusius, dalyvaujame rajono, apskrities ir Latgalos regiono organizuojamuose renginiuose ir koncertuose.

 
SĒĻU MUIŽAS MUZIKANTI, Ant rubežiaus 2017  
Liaudiškos muzikos kapela SĒĻU MUIŽAS MUZIKANTI (Sēļu pagasts, Mazsalacas novads, Latvija). Vadovė Iveta Dukaļska
 
Kapela susibūrė 2015 metais. Grupės repertuare 20-ojo amžiaus, nuo 20 iki 40 metų Vidžemės, ypač Sėlų kaimynystėje kažkada po atviru dangumi dainuotos dainos ir liaudies šokių melodijos. Kapeloje kartu groja profesionalūs ir mėgėjai muzikantai. Kiekvienas iš jų groja bent keliais instrumentais.
Muzikantai yra pasirodę folkloro festivaliuose "Ant rubežiaus 2016" (Lietuva), festivalyje "Vasarą palydint" (Lietuva), įvairiuose renginiuose Latvijoje ir Estijoje.
 
     
Kapela  RŪVENAS AURE, Ant rubežiaus 2017  
Kapela  RŪVENAS AURE (Rūjiena, Latvija).
Vadovas Valdis Meijers
 
Muzikantai groja liaudies šokių ir liaudies dainų muziką, taip pat nevengia sugroti ir vieną kitą populiaresnę melodiją. Koncertuoja savo rajono renginiuose. Pabuvota su koncertais Estijoje ir Belgijoje. Kartais koncertuoja ir su šokių grupe.
 

Pavieniai Latvijos armonikininkai

             
 

Antons Savickis

Irēna Znūteņa

                  Jānis Gipters                                 Aleksandrs Boginskis             

             

Pavieniai Lietuvos muzikantai

         

Varėnos krašto muzikantai, Ant rubežiaus 2017

 

Žmogus orkestras A.Repšys

Varėnos krašto muzikantai – Stasys Junda, Danielius Taraila, Juozas Zubrickas  

Žmogus orkestras Antanas Repšys (Telšiai)

         
 
Bandoninninkai Albinas Batavičius, Ipolitas Petrošius, Edmundas Širmulis (Vilnius)
Bandonininkas V.Krencius   Armonikininkas E.Kondratas
Bandonininkas Vytautas Krencius (Tauragė)
https://www.youtube.com/watch?v=Qoc1zoKRqow
Edmundas Kondratas (Kaunas) https://www.facebook.com/
edmundas.kondratas.7

Mykolas Žalneravičius (Šiauliai)

         
         
Ant rubežiaus 2017. Lietuvių folkloro ansamblis VYDRAGA

 

Lietuvių folkloro ansamblis VYDRAGA (Vilnius). Vadovas Algirdas Klova 

1988 m. įkūrė ir iki šiol jam vadovauja kompozitorius, pedagogas, folkloristas ir muzikantas Algirdas Klova. Ansamblis pats rengė folkloro ekspedicijas, buvo įkūręs jaunimo folkloro studiją, įrašė ir išleido vieną LP, keturias MC, 2 CD, parengė daugiau kaip dešimt skirtingų muzikinių programų, kuriose atsispindėjo visa Lietuvos folkloro istorija. „Vydraga“ nusifilmavo 4 -ose Lietuvos TV programose, Lietuvos radijo fondams įrašė daugiau kaip 3 valandas muzikos, neapsiribodami vien folkloro konservavimu, bet kūrybingai jungdami jį su kitais žanrais. Paruošė ir įrašė bendrą kompoziciją „Laumių sakmės“ su S. Sasnausko džiazo kvartetu. „Vydraga“ dalyvavo dešimtyse koncertų, festivalių ir kitokių renginių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Argentinoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kt.

1996 m. Algirdas Klova savo vadovaujamą folkloro ansamblį perorganizavo į penkių , o vėliau septynių multiinstrumentalistų grupę. Visi jos nariai trumpiau ar ilgiau grojo pirmojoje (arba senojoje) „Vydragos“ sudėtyje. Visi jie yra ilgamečiai folkloro entuziastai, per folkloro ekspedicijas šio meno mokęsi iš pirminio šaltinio – Lietuvos kaimo muzikantų. Ši sudėtis savo pirmąjį CD pristatė NATO būstinėje Briuselyje, grojo parodoje EXPO 2000 Hanoveryje, koncertavo Farerų salose, Latvijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Rusijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Anglijoje. Dalyvavo garsiajame festivalyje FALUN Švedijoje. Šiandien „Vydraga“ groja Lietuvos ir kitų pasaulio šalių liaudies muziką, nevengia eksperimentų su kitų žanrų atstovais. Vienas garsiausių džiazo meistrų V. Čekasinas kviečia „Vydragą“ savo projektams įgyvendinti. 
Klausydamas naujo „Vydragos“ albumo „Piktžirnis“, jautiesi lyg vartytum senų reprodukcijų albumą, kurio originalai jau išnykę arba neatpažįstamai sugadinti laiko. Pagrindinis kolektyvo principas – kūrybiškas požiūris į liaudies muziką:
- svarbiausia nesugadinti to kas jau yra.

Ant rubežiaus 2017. Kaimo kapela ŠEDUVOS BERNAI  
Kaimo kapela ŠEDUVOS BERNAI (Radviliškio raj.).
Vadovas Gintaras Rutkauskas
 
Kapelą „Šeduvos bernai“ daugiau nei dešimtmetį lydi sėkmė ir populiarumas. Nė vienas sveikinimų koncertas neapsieina be penkių šeduvių, iš širdies traukiančių „Laiškelį“. Ir patys nemažai sulaukia laiškų – kupinų padėkų, šiltų žodžių, linkėjimų. Ant voko dažnai teparašoma „Šeduvos bernams“, bet paštininkė korespondenciją be menkiausio vargo pristato kapelos vadovui Gintautui Rutkauskui.
Kaimo kapela „Šeduvos bernai“ susibūrė netikėtai. „Šeduvos“ etnografinio ansamblio vadovė Emilija Brajinskienė, visų vadinama baba, paprašė sudalyvauti kapelijų varžytuvėse „Duokim garo“. Būsimieji „bernai“ tuomet saviveikloje dalyvavo: G. Rutkauskas grojo „Šeduvoje“, kiti vyrai su žmonomis, vaikais šoko, dainavo.
Kapela yra koncertavusi Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, JAV. Amerikoje kunigo Gintaro Joniko kvietimu gastroliavo užpernai. Per dešimt viešnagės dienų grojo ir dainavo Bostono, Vašingtono, Detroito, Čikagos lietuvių bendruomenėse. Įsimintiniausia buvo Vasario 16-oji, ją „Šeduvos bernai“ šventė Lietuvos ambasadoje Vašingtone.
     
Grupė KITAVA, Ant rubežiaus 2017

Grupė KITAVA, Ant rubežiaus 2017

 
Grupė KITAVA (Šiauliai). Vadovai Rasa ir Kęstutis Stoškai
 
Grupė KITAVA – gyvo garso grupė, skaičiuojanti jau 15-uosius kūrybinės, koncertinės veiklos metus. Grupė gyvuoja nuo 2001 m. ir buvo viena iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir respublikoje pradėjusi skleisti post/modernizuoto folkloro idėją. Grupės įkūrėjai ir prodiuseriai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus. Grupės atliekamoje muzikoje lietuviškos folk muzikos intonacijos pinasi su šiuolaikinės muzikos ritmika, melodika bei instrumentuotėmis. Todėl skambanti muzika artima post folk, modern folk, world music stilistikai. Grupės repertuarą sudaro tik autoriniai kūriniai: nuo modernizuotų liaudies dainų aranžuočių iki autorinių dainų. Nesibaigiančių grupės kūrybinių ieškojimų rezultatas – pristatoma muzikinė programa, kurioje profesionaliai ir išradingai varijuojami muzikos stilių sąskambiai, atliekamą muziką darantys nenuobodžiu muzikiniu-emociniu užtaisu.
 
Grupė KITAVA ne tik kuria, bet ir aktyviai koncertuoja. Per savo gyvavimo metus koncertuota beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Koncertinė programa pristatoma įvairių švenčių, festivalių, meninių, patriotinių projektų metu. Solidi kolektyvo koncertinės veiklos patirtis įgyta dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Jordanijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir t.t. KITAVA yra ne vieno televizijos muzikinio projekto ir TV laidų dalyvė. Tai TV koncertai valstybinių švenčių Vasario 16, Kovo 11 proga, Joninėms paminėti LRT, LNK televizijose; muzikiniai projektai „Muzikinė čempionų taurė“ (TV3), „Chorų karai“ (TV3); Muzikinė karuselė (TV3), „Žvaigždžių duetai“ (LNK), TV laidos „Ryto suktinis“ (LRT), „Labas rytas“ (LRT), „Be tabu“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT); grupės jubiliejinis koncertas Šiaulių arenoje (LRT).
     
Ant rubežiaus 2017. SADŪNAIJonis, Ant rubežiaus 2017  
SADŪNŲ kapelija (Zarasų raj.). Vadovas Ramūnas Lisinskas
 
1997-ais metais dar nesant naujiems kultūros namams susikūrė kaimo kapela.Tada ji dar neturėjo pavadinimo ir buvo įvairių pasiūlymų tokių kaip: „Dobilėlis penkialapis, “Sadūna" ir pan. Bet taip jau išėjo kad vyrams pralaužus ledus toliau nuo rajono ribų žmonės visiškai nejučiom ir prisegė pavadinimą tokį koks yra dabar. Kapelos pavadinimas ir gimė nuo to paties Sadūnų kaimo pavadinimo ir vyrai tuo džiaugiasi. Kolektyve muzikuoja penki vyrai. Per daugiau kaip dešimt muzikavimo metų keitėsi keleta muzikantų. Jų repertuare atliekami aukštaičių krašto senujų muzikantų, autoriniai , kitų tautų bei kitų regionų kūriniai. Sadūnai daug groja savame krašte, bei koncertuoja po visą Lietuvą. Dalyvauta tokiuose festivaliuose
kaip “Griežynė” , “Unt rubežiaus” “Baltijos pynė” ir be abejo “Sėlos muzikantai“. Išleisti trys albumai: „Grieš armonika vakarą tylų” , „Ups dralala“, ,,Duodam trunksma“. Lietuvos televizijos laidoje ,,Duokim garo“ tapo nugalėtojais, dalyvauja įvairiuose kitų žanrų projektuose. Yra groję Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Daugiau apie kapeliją  http://www.sadunai.com/   
 
Ramūnas Lisinskas - kapelos vadovas, armonika, vokalas;
Gintaras Andrijauskas - mandolina, gitara, lūpinė armonikėlė, vokalas;
Petras Leleika - citra, lumzdelis, vokalas;
Giedrius Leleika - būgnas, vokalas;
Vytautas Sabakonis - Kontrabosas, bosinė gitara;

Ansamblis JONIS (Šiauliai). Vadovas Pranciškus Trijonis

Ansamblis „Jonis“ pirmuosius muzikinius žingsnius skaičiuoja nuo 1984 metų. Jų repertuare skamba pačių muzikantų sukurtos autorinės dainos ir instrumentiniai kūriniai, lietuvių liaudies aranžuotos dainos ir užsienio autorių kūriniai, atliekami bluegrass stiliumi su tik šiam ansambliui būdingu skambesiu. Per tuos metus išleisti 22 audio ir 2 video albumai, dalyvauta įvairiuose folk ir kantri muzikos festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, pabuvota su soliniais koncertais JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje ir kaimyninėse šalyse. Grupės muzikantų iniciatyva 1994 metais Šiauliuose įkurtas muzikinis klubas- smuklė „Juonė pastuogė“, kuriame kelis vakarus per savaitę skamba gyva muzika. Daugiau apie grupės muzikinę veiklą ir naujienas galima sužinoti tinklapyje www.jonis.lt 

Sadūnų kapelija ir ansamblis "Jonis" festivalyje pagros bendrą muzikinį projektą

     
Folkloro ansamblis MĖGUVA, Ant rubežiaus 2017  

Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio MĖGUVA kapela. Vadovė Diana Šeduikienė

Kapela jau nuo 1988 m.  garsina savo krašto instrumentinį folklorą. Nuo 1997 m. jai vadovauja Diana Šeduikienė. Metams bėgant,  muzikantai keitėsi, kapelijos sąstatas buvo pats įvairiausias, bet tikslas visada išliko tas pats - groti savo krašto tradicinę muziką, tai darant su didžiausiu malonumu. Daug patirties grojant pasisemta iš tradicinių liaudies muzikantų - tai ir repertuaras, ir grojimo maniera. Ypatingas folkloro ansamblio "Mėguva" ir jos kapelos įvertinimas - viena pirmųjų 2000 m. "Aukso paukštės" nominacijų, kaip geriausias miesto folkloro ansamblis.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Vilniaus miesto tradicinė kapela DUJA  
Vilniaus miesto tradicinė kapela DUJA. Vadovas Arūnas Lunys
 
Kapela „Duja“ susibūrė 1992 m. vasarą. „Dujos“ repertuarą sudaro Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos regionų tradicinė instrumentinė muzika, dainos.
„Duja“ aktyviai dalyvauja folkloro šventėse, renginiuose, radijo ir televizijos laidose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Maltoje, Italijoje.
2005 m. kolektyvas už tradicinės muzikos puoselėjimą apdovanotas „Aukso paukštė“ nominacija.
Kapeloje visą šį laiką groja Alfredas Mickus(smuikas), Ramūnas Čičinskas (basetlė), Vaidas Mikutavičius (lamzdelis, mušamieji instrumentai) ir Arūnas Lunys (bandonija). Šiais metais kolektyvas mini 25 metų Jubiliejų.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Liaudiškos muzikos kapelija  GERI VAKARAI  

Liaudiškos muzikos kapelija  GERI VAKARAI (Kaišiadorys). Vadovas Vilmantas Kratavičius

Kartu grojame jau beveik dvidešimt metų, nors šitą gražų pavadinimą gavom tik prieš du metus. Kaip kadaise linksmais žmonėmis garsėjęs Gerų vakarų kaimelis Kaišiadorių rajone, taip ir mes  turime daug draugų ir gerbėjų,  tačiau būtų smagu ir naujų įsigyti, nes, visada gera dalintis idėjomis draugų, bendraminčių  rate, gera šias muzikines mintis ir idėjas  atiduoti mūsų mylimiems klausytojams.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Grupė DAUMANTŲ MUZIKANTAI  
Grupė DAUMANTŲ MUZIKANTAI (Kėdainiai). Vadovas Kęstutis Švilpauskas
 
Šį nuotaikingą kėdainiečių kolektyvą subūrė Kęstutis Švilpauskas,  pasikvietęs draugus, su kuriais anksčiau grojo įvairiuose kolektyvuose. Pirmas koncertas įvyko Panevėžyje 2007 m. sausio 26 d. Ši data įvardijama kaip „Daumantų muzikantų“ gimimo diena. Koncertinės veiklos pradžioje kapelos repertuaro pagrindą sudarė lietuvių liaudies kūriniai ir panašios stilistikos dainos bei instrumentinės pjesės. 
Kolektyvas aktyviai koncertuoja miestų ir miestelių šventėse, privačiuose vakarėliuose, kituose renginiuose...
2008 m. pasirodo pirmasis „Daumantų muzikantų“ albumas „Tenai, kur žali medžiai...“ Jame įrašyta 16 kūrinių – dvi Kėdainių krašto muzikantų dainos, kiti kūriniai lietuvių liaudies.
Eina laikas...„Daumantų muzikantai“ – jau daugelio konkursų ir kapelų varžytuvių laureatai, nuolatiniai „Ant rubežiaus“ ir kitų festivalių dalyviai, LRT laidos „Duokim garo!“ 2011 m. nugalėtojai.
     
Ant rubežiaus 2017. Kapelija MINGĖ  

Kapelija MINGĖ (Klaipėda). Vadovas Rolandas Bučmys

Kolektyvas gyvuoja nuo 2000 m. Dalyvavome įvairiuose festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Grojame liaudišką ir savos kūrybos muzikikę. Prijaučiam jūrai ir  50% kolektyvo yra jūrininkai. Muzikantai:

Rolandas Bučmys - armonika,gitara, lumzdelis, vokalas;
Ričardas Bučmys - kontrabosas, lumzdelis, vokalas;
Nerijus Bastys – smuikas;
Rolandas Drevinskas - būgnas, vokalas

 

     
Ant rubežiaus 2017. Tikros muzikos fabrikėlio muzikantai NEŠPĖTNI BERNAI  

Tikros muzikos fabrikėlio muzikantai NEŠPĖTNI BERNAI (Panevėžys). Vadovas Justinas Kanaporis

Kolektyvas susikūręs 2012metais. Tik susikūrę pradėjo koncertuoti ne tik Panevėžio rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Įvairių festivalių, bei konkursų dalyviai, bei prizininkai. Nešpėtni bernai taip pat groja ir asmeninėse šventėse: vestuvėse, jubiliejuose, krikštynose. Jau 2014 metų pradžioje išleidžia kompaktinę plokštele "Išjojom ulioti", o 2014 metų pabaigoje koncertuoja pačioje Lietuvos širdyje - Lietuvos seime. Jau netolimoje ateityje Nešpėtni bernai planuoja nufilmuoti pirmąjį vaizdo klipą.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Liaudiškos muzikos kapela RATASAI  
Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos kultūros centro
liaudiškos muzikos kapela RATASAI   (vadovas Raimondas Grikšelis)
 
Kolektyvas gyvuoja nuo 1997 metų. Liaudiškos muzikos kapela „Ratasai“ ir vadovas apdovanoti Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo įsteigta „Aukso paukštė“ nominacijoje „Geriausia 2006 metų liaudiškos muzikos kapela ir vadovas“ Kolektyvas per tuos metus yra pabuvojęs įvairiuose festivaliuose ir šventėse užsienyje: Vokietijoje, Halės miesto dainų šventėje, šokių festivalyje Salo mieste Suomijoje, Olandijoje Odoorn mieste, Danijoje, Leuven mieste Belgijoje, Prancūzijoje Roujan mieste, Vengrijoje, koncertinis turne Het-Bildt savivaldybėje Olandijoje, Ainaži miesto šventėse Latvijoje, Rakvere mieste Estijoje ir t.t.
Kapela yra  nuolatinė Dainų švenčių, LTV laidų „Duokim garo“ ir „Gero ūpo“   dalyvė, viena iš geriausių Panevėžio rajono kapelų. Kapelos vadovo Raimondo credo „Ką dirbi – dirbk gerai!“. Šį rudenį kapela "Ratasai" švenčia 20 metų jubiliejų. Sveikinam!

 

     
Liaudiškos muzikos kapela JOLDIJA, Ant rubežiaus 2017  
Liaudiškos muzikos kapela JOLDIJA iš Nidos (vadovas Laurynas Vainutis)
 
Kapelai vardas suteiktas 1998 m., kolektyvas groja įvairią lietuvių liaudies muziką - nuo lyriškų romansų iki trankių polkų, pasirinkdamas tokias muzikos išraiškos priemones, kurios sukelia linksmas emocijas ir gerą nuotaiką. 2008 m., atšventusi 10 metų vardo gimtadienį, kapela išleido savo repertuaro CD „Yra laimė šiam pasauly“, kurios tiražavimą pakartojo ir 2010 m.
Nuo 2002 m. ,,Joldijai" vadovauja Laurynas Vainutis. Kapelos credo – ,,linksmai ir iš širdies”. Kolektyvas aktyviai dalyvauja miesto, regioniniuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis SAULĖ

Ant rubežiaus 2017. Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis SAULĖ

 
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis SAULĖ (Šiauliai)
 
Ansamblio meno vadovas Darius Daknys
Choreografinės grupės vadovė  Adelė Gužienė
Vokalo grupės vadovas Eugenijus Andrulis
Administratorius Zenonas Ripinskis
 
Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ gyvuoja nuo 1972 metų.  Nuo 1996 m. kolektyvo meno vadovo eina Darius Daknys. Ansamblis yra įrašęs ir išleidęs 10 muzikinių albumų.
2000 m. kovo 23 d. „Saulės“ ansambliui pirmajam Lietuvoje paskirta geriausios 1999 metų Lietuvos liaudiškos muzikos kapelos nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.
Ansamblis kasmet dalyvauja šalies ir tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, kur ne kartą pelnė laureatų ir diplomantų vardus. 2011 m. 56-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje „Festa del Fiore del Mandorlo“ Agridžento mieste Italijoje „Saulė“ laimėjo trečiąją vietą instrumentinių grupių kategorijoje. Tais pačiais metais atstovavo „Saulė“ sėkmingai pasirodė tarptautiniame šokio meno festivalyje Bogotoje Kolumbijoje. 2013 m. ansamblis atstovavo Lietuvai tarptautiniame folkloro festivalyje „Folklore et Partage A Montreal“ Prancūzijoje.
Nuo 2005 metų „Saulės“ ansamblis  kartu su visuomenine organizacija „Baltų centras“ ir kitais partneriais organizuoja tarptautinį folkloro festivalį-konkursą „Saulės žiedas“, pelniusi pripažinimą visame pasaulyje.
Ansamblis kasmet surengia 30–40 koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Koncertuota daugelyje Europos šalių, kituose žemynuose. Vien per pastaruosius šešerius metus koncertuota tarptautiniuose renginiuose Kinijoje, Rusijoje, JAV, Vokietijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Kolumbijoje Prancūzijoje.
„Saulės“ repertuare – tradicinės muzikos ir dainų  aranžuotės, originalūs Lietuvos kompozitorių kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis, sceniniai  šokiai ir tradicinis lietuvių liaudies folkloras.  Ansamblyje groja, dainuoja ir šoka  per 40 Šiaulių miesto studentų, dėstytojų  ir Universiteto absolventų, nesiskiriančių su kolektyvu iki šiol.
„Saulės“ ansamblis yra tarptautinės liaudies meno organizacijos IOV (prie UNESCO) narys.
     
 
Liaudiškos muzikos kapela BIJOTAIČIAI (Šilalės raj.).
Kapelos vadovas Stasys Bugenis, kolektyvo vadovė Kristina Mizgirienė
 
Mes paprasti kaimo žmonės mėgstantys dainuoti ir groti, esam gimę ir užaugę prie D. Poškos Baublių. Kolektyvas muzikuoja nuo 2008 m. Žmonės, grojantys ir dainuojantys kapeloje įvairaus amžiaus - nuo studentų iki garbaus amžiaus senjorų. Su koncertine programa esam apvažiavę daug rajonų po kelis kartus. Dalyvavome respublikinėse šventėse, tai pat televizijos laidoje "Duokim garo". Koncertavome Lenkijoje, Briuselio ambasadoje.
Mūsų tikslas, kad "Bijotaičiai" gyvuotų ne tik kaip atskiras vienetas, bet kultūra, kaip procesas, klestėtų - jaunimas kartu su senjorais galėtų muzikuoti, dainuoti ir garsinti Bijotų kraštą.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Kaimiškos muzikos ansamblis SENOLIAI  
Kaimiškos muzikos ansamblis SENOLIAI (Klaipėda).
Vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Petrauskas

Ansamblis įkurtas 1982 m. Brandaus 60-75 metų muzikantai išsiskiria unikalia liaudiška grojimo maniera. Kolektyvas siekia išlaikyti ir populiarinti senąsias muzikavimo tradicijas. Repertuare - įvairi muzika: nuo seniausių laikų iki tarpukario bei pokario lietuviškos instrumentinės muzikos kūrinių, dainų. 2002 metais ansamblis nominuotas geriausiu Lietuvos tradicinės instrumentinės muzikos kolektyvu ir apdovanotas "Aukso paukšte". Energingieji muzikantai išsiskiria gebėjimu kurti puikią nuotaiką - iš respublikinių festivalių ir švenčių "Senoliai" ne kartą parsivežė linksmiausio ir jaunatviškiausio kolektyvo apdovanojimus. Ansamblis yra išleidęs kompaktinę plokštelę "Senoliai". Parengtos programos: "Užaugau Lietuvoj", "Gražių dainelių daug girdėjau", "Muški būgną tu kaip šunį, pašokdinsiu aš papunį", "Dous tau muotin". "Senoliai" mielai kviečiami į tarptautinius folkloro festivalius Lietuvoje ir užsienyje.

Kolektyvo instrumentarijus: bandonijos, cimbolai, armonikos, smuikai, basedlė, būgnas, lumzdelis, žvangalai, dzingulis, lūpinė armonikėlė.

     
Ant rubežiaus 2017. Mandolininkų ansamblis iš Zarasų  

Mandolininkų ansamblis iš Zarasų (vadovas Gintaras Andrijauskas)

Mandolininkų ansamblį subūrė niekad geros nuotaikos nestokojantis Zarasų etnografas Gintaras Andrijauskas, daugeliui žinomas kaip peterburgskų armonikų fanatas ir ansamblio Sadūnai veidas.

 

     
Ant rubežiaus 2017. Ansamblis KAUNO BANDONIJA  
Ansamblis KAUNO BANDONIJA (Kaunas).
Vadovai: Algirdas Kasperavičius, Vilius Marma
 
Ansamblis „Kauno bandonija“ buvo įkurtas 2007 metais. Idėja suburti kauniečius muzikantus, grojančius bandonija, kilo  mokytojui – Algirdui Kasperavičiui. Iš pradžių ansamblį sudarė vos trys jo mokiniai. Tačiau bėgant laikui atsirado daugiau norinčių prisijungti, todėl dabar yra dešimt, aktyviai dalyvaujantys ansamblio veikloje, muzikantai. „Kauno bandonijos“ tikslas ne tik supažindinti su retu instrumentu – bandonija, bet ir populiarinti tradicinį muzikavimą. Be to, ansamblis bendrauja su Eržvilko ir Tauragės bandonininkais, mokosi iš jų. Tokiu būdu yra išlaikoma ir perduodama tradicija grojimas iš klausos, kai skirtingų ansamblių muzikantai susėda ir groja kartu, be jokio išankstinio pasiruošimo. Tokiu būdu  anksčiau mokėsi groti visi kaimo muzikantai.
   „Kauno bandonijos“ ansamblis kasmet dalyvauja tarptautiniame „Atataria lamzdžiai“ festivalyje, Kauno dienose, Rudens gėrybių mugėse. Nors ansamblis daugiausiai yra  koncertavęs Lietuvoje, tačiau yra tekę pabuvoti Rygoje ir Punske. 2013 m. minėdami savo 5 m. kūrybinės veiklos sukaktį išleido kompaktinę plokštelę.
     
Ant rubežiaus 2017. Bandonininkų ansamblis ERŽVILKO BANDONIJA  
Bandonininkų ansamblis ERŽVILKO BANDONIJA (Jurbako raj.).
Vadovė Gintarė Stirbienė

“Eržvilko bandonija" šiais metais švenčia 40 metų muzikavimo jubiliejų, apdovanota prestižiniu ,,Aukso paukštės" apdovanojimu ir pripažinta nematerialiosios kultūros paveldo vertybe, garsina Eržvilko kraštą. Eržvilkiškių ansamblis ne tik neleido užmarštin nueiti tradiciniam šio krašto bandonijos instrumentui, bet ir išpopuliarino jį toli už Eržvilko.

 

     
Kapela SANTAKA, Ant rubežiaus 2017  
Jurbarko kultūros centro liaudiška kapela SANTAKA
(vadovas Petras Pajaujis) 
 
Kapela „Santaka“ susibūrė visai neseniai - tik 2011 metais, tačiau jiems puikiai sekasi, muzikantai daug repetuoja, pildo repertuarą naujais kūriniais. Kapela sulaukia daug kvietimų groti įvairiuose renginiuose, 2014 metai „Santakai" ypač darbingi - jie kviečiami ne tik į bene visas miesto šventes bei renginius, bet ir daug koncertuoja rajone ir už jo ribų, vyksta į festivalius, kitų miestų gimtadeinius ir pan. Rugpjūčio mėnesį kapela lankėsi ir koncertavo Lenkijoje bei Rusijoje. Šiuo metu kapelą sudaro 10 narių, muzikantai groja bandonijomis, armonikomis, smuiku, kontrabosu, būgnais. 2013 metais kapela „Santaka“ dalyvavo LRT Andriaus Pojavio palaikymo koncerte „Būkime kartu“ (Vilniuje), o šiemet jau net keletą kartų dalyvavo LRT laidoje „Duokim garo“ (Vilniuje), čia neseniai tapo mėnesio nugalėtojais. Muzikantai yra nuolatiniai rajono kaimo bendruomenių švenčių dalyviai, groja valstybinių švenčių minėjimuose, JKC organizuojamuose renginiuose, Jurbarko miesto dienose ir kituose renginiuose.
     
Ant rubežiaus 2017. Kapela MARTVEŽIAI  
Kapela MARTVEŽIAI (Klaipėdos kraštas). Vadovas Jonas Kavaliauskas
 
Kapela veiklą pradėjo 2008 metais koncertuodama Klaipėdos krašto renginiuose. 2012 m. dalyvavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomame projekte „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“, kur pristatė Mažosios Lietuvos regiono liaudies dainas, giesmes ir kostiumus. Nuo 2013 m. kolektyvas atstovauja Klaipėdos rajono Slengių mokyklą - daugiafunkcį centrą. 2013 m. kartu su KVK folkloro teatru „Aitvaras“ parengė teatralizuotą vestuvinę programą „Meškininkų improvizacijos“. Programos ašis – liaudies teatro elementai, instrumentinis folkloras ir vestuviniai pašmaikštavimai. Programa klaipėdiečiams pristatyta tarptautinės akcijos „Muziejų naktis“ metu. 2014 m. išleido kompaktinę plokštelę „Martvežiai“. Pagrindinė kolektyvo misija: interpretuoti vestuvinį folklorą ir sugrąžinti į šiuolaikines vestuves. Šiuo metu kolektyve muzikuoja:
Jonas Kavaliauskas – vokalas, armonika, mandolina, kanklės, džingulis-kvieslio lazda, botagas ir kt. staigmenos.
Robertas Treinys – vokalas, armonika.
Jolanta Petraitienė – vokalas, smuikas.
Darius Treinys – būgnas.
Dailė Docienė – vokalas, smuikas, arfa.
Antanas Karbauskas – vokalas, lūpinė armonikėlė, džingulis-kvieslio lazda.
Sigitas Jomantas – vokalas, smuikas, mandolina.
Živilė Tunaitienė – basetlė, vokalas.
     
Bandonija plius  
Kapelija BANDONIJA PLIUS (Tauragė). Vadovas Vytautas Krencius

Tai trys nuo piemens amžiaus dėl muzikos truputį pamišę vyriškiai, kartu grojantys tik antrus metus. Vadovas Vytautas Krencius, ne tik Žemaitijoje žinomas bandonijų meistras, į patį tolimiausią rūsio kampą užkišęs akordeoną ir tūbą, tik prieš kokį šešetą metų dėl užburiančio skambesio, įsimylėjo bandoniją. Adolfas Janaitis spėjo padraugauti su armonika, gitara, daužė būgnus, o dabar bendrauja su Magduse, liaudyje vadinama kontrabosu. Kęstutis Sadauskas, į lentyną padėjęs klarnetą, tik prieš metus prisėdo pavaduoti sūnaus prie mušamųjų ir nebesitraukia. Šiais metais prie mūsų trejeto prisijungė dvi jaunos ir žavios dainininkės.
Kadangi bandonija į Lietuvą atkeliavo iš vokiečių krašto, tai iš pagarbos šiam instrumentui bandome atkapstyti giliausias kiekvienos grojamos melodijos šaknis, todėl repertuarą sudaro truputį vokiškai - lietuviški kūriniai. Kolektyvas jau dalyvavo Eržvilko bandonininkų festivalyje „Antanų polka“, Dažnas svečias ne tik Tauragės, bet ir aplinkinių rajonų šventėse.
     
Grupė PEČIUS GRIŪN, Ant rubežiaus 2017   Grupė PEČIUS GRIŪN (Gargždai). Vadovas Artūras Petruoka
 
„Pečius Griūn“ susikūrė Šalpėnų kultūros namuose 2015 metų pavasarį. Pavadinimas kilo nuo kultūros namų pečiaus, kuris stovi ant scenos ir labai dūmija. Stengiamės atlikti savos kūrybos dainas. Grojam linksmą ir liūdnesnę  muzikėlę. Grojant Kaziuko mugėj Klaipėdoj prie mūsų prisijungė smuikininkas Alvydas Jūrelė ir visai šauniai pagrojo. Tai priėmėm jį į kapelą. Dabar grojame penkiese:
 
Zigmas Čeliauskas – būgnai;
Bronius Čeliauskas – akordeonas;
Juozas Vasiliauskas – kontrabosas;
Artūras Petruoka – mandolina;
Alvydas Jūrelė – smuikas.
     
Ant rubežiaus 2017. Kapelija KAIMO MUZIKANTAI  

Kapelija KAIMO MUZIKANTAI (Šiauliai). Vadovas Algirdas Dilinskis

Kapelija susikūrė 2010 metais. Daugiametė festivalio "Ant rubežiaus" ir įvairiausių švenčių linksmintoja. Armonika groja Algirdas, bandonija - Henrikas, cimbolais - Antanas, gitara - Romas

 

     
Ant rubežiaus 2017. Lietuvos jungtinis peterburgų armonikų ansamblis  
Lietuvos jungtinis peterburgų armonikų ansamblis
(Vadovas Kęstutis Kuzmickas)

.

     
Folkloro ansamblis SALDUVĖ, Ant rubežiaus 2017  
Šiaulių miesto  kultūros centro "Laiptų galerija" folkloro ansamblis SALDUVĖ. Vadovas Darius Daknys
 
Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų. „Salduvės“ instrumentinės  grupės nariai  muzikuoja  įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: smuikais, bandonija, basedla, armonika, dūdmaišiu,  ožragiu, lamzdeliais, birbynėmis,  būgnu ir kt.
„Salduvės” repertuare  tradicinės aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, muzika ir romansai. Ansamblis nuolat  koncertuoja, organizuoja  vakarones ir šventes, dalyvauja įvairiuose šalies ir užsienio  folkloro  festivaliuose. Sėkmingai koncertavo   Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Turkijoje,  Vokietijoje.
„Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose,  yra išleidusi 4  muzikinius albumus: „Salduvė”(1996m.), „Patrepsėkim”(2000m.), „Tarp aukštaičių ir žemaičių“(2005 m.), „Išlieti meilę lyg šaltinį“ (2007 m.). Už puikius kūrybinius pasiekimus "Salduvės " ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto  folkloro ansamblio nominacija ir įteikta "Aukso paukštė".
     
Ant rubežiaus 2017. Jonavos armonikieriai  

Jonavos armonikieriai. Vadovas Antanas Kirvelevičius

Informacija ruošiama....

     
Raseinių kultūros centro Kalnujuose armonikieriai, Ant rubežiaus 2017  
Raseinių kultūros centro Kalnujuose armonikieriai
(vadovė Zita Žemaitienė)
 
Ansamblis gyvuoja nuo 2010 metų. Visi muzikantai gimę ir augę Raseinių rajone, tad ir ansamblio repertuarą sudaro Raseinių krašto melodijos, kurias atmintyje išsaugojo patys armonikininkai. Koncertuojame respublikiniuose, rajoniniuose ir bendruomenės renginiuose. Patys organizuojame armonikininkų šventę „Po aukštus kalnelius“.
 
Muzikantai: Vytautas Klimavičius, Artūras Platonovas, Dainius Maslauskas, Antanas Ribokas, Jonas Bajorinas, Bronius Žemkauskas.

 

     
Kretingos armonikieriai, Ant rubežiaus 2017  
Kretingos armonikieriai
 
Muzikantai: Donatas Vaičiulis, Rimantas Staponas, Vytautas Kubilinskas ir Kostas Valužis.
Rimantas Staponas 2012 m. pripažintas geriausiu armonikininku Telšių rajone vykusioje tradicinėje liaudiškos muzikos kapelų bei armonikierių šventėje „Grok, armonika“.