Smuklė JUONĖ PASTUOGĖ
Ansamblis JONIS
Facebook
Facebook
Smuklė JUONĖ PASTUOGĖ
Ansamblis JONIS
Facebook
Smuklė JUONĖ PASTUOGĖ
Ansamblis JONIS

Previous slide
Next slide
XXIII Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus”, tautodailės ir amatų mugė
Laikas: 2022 m. birželio 2-4 dienomis.  Vieta: Šiauliai, Lietuva. Pėsčiųjų bulvaras (Vilniaus g.), muzikinio klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemas
Tai tradicinis ir tęstinis festivalis pristatantis Pabaltijo šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) liaudiško muzikavimo tradicijas, o festivalio mugėje tautodailininkai ir namudininkai galės siūlyti ir prekiauti savo  gaminama produkcija.
Į festiavlį bus kviečiamos originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš įvairiausių Lietuvos regionų, o taip pat liaudiškos muzikos atlikėjai ir ansambliai  iš Latvijos ir Estijos – tiek žinomi profesionalūs atlikėjai, tiek mėgėjiškos kapelijos. Kolektyvų koncertai numatyti didžiojoje festivalio scenoje (Saulės laikrodžio aikštėje) ir improvizuotose pėsčiųjų bulvaro (Vilniaus g.) vietose. Planuojama, kad festivalio koncertuose per tris dienas pasirodys virš 30 kolektyvų.
Festivalio metu Šiauliai virs „Pabaltijo šalių liaudiškos muzikos muge”, kur tris dienas skambės liaudiška muzika ir šurmuliuos tautodailės ir amatų mugė.
Festivalio koncertus planuojama filmuoti ir tiesiogiai transliuoti per socialinius tinklus, o iš nufilmuotos medžiagos sukurti festivalio muzikinį filmą, kuris bus viešinamas per regioninę TV ir Youtube kanalą. Festivalio dalyviai bus pamaloninti specialiomis organizatorių dovanomis ir prizais, o kiekvienos dienos šauniausiai stilizuotai kapelai, kapelijai ir svečių kolektyvui bus įteiktos nominacijos – tautodailininko Rimanto Paunksnio sukurta „Muzikantų angelo“ statulėlė.
Festivalio dienai pasibaigus klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje visi muzikantai degustuos Žemaičių regiono valgius, o muzika netils iki pat paryčių…
Festivalį finansuoja

Informaciniai rėmėjai

Festivalio organizatorius ir parneriai

FESTIVALIO DALYVIAI
 
LIETUVA: Jungtinis Lietuvos peterburgo armonikininkų ansamblis (Aukštaitija), MINGĖ (Klaipėda), GATUNKAS (Klaipėda), RADVIJA (Radviliškis), JOLDIJA (Nida), APYNĖLIS (Pasvalio raj.), SALDUVĖ (Šiauliai), SUBATA (Rietavas), DUBYSA (Raseiniai), SANTAKA (Jurbarkas), BIJOTAIČIAI (Šilalės raj.), ŠEDBARŲ kapela (Kelmės raj.), JOVARAI (Marijampolė), DAUMANTŲ MUZIKANTAI (Kėdainiai), JONIS (Šiauliai), KARČEMA (Šilutė), SAULĖ (Šiauliai), TRUOPNĖ MOZĖKUNTA (Kelmės raj.).
 
LATVIJA:  DUCELE, RUMBAS KVARTETS, SĒĻU MUIŽAS MUZIKANTI, ZEIDI, SVEICYNOJAM VIEĻEJAM, DZILNA.
 
ESTIJA: armonikininkų klubas PÄRNUMAA LÕÕTSPILLIHAIGE SELTS, folkgroup PALAT NR.7,
VÄÄGVERE KAPELL, TÕMBA-JÜRI, KUPPARIMUORID.
Susipažinkite. Festivalio „Ant rubežiaus 2022” dalyviai

Festivalio koncertų vedėjai
poetas Marjus Budraitis, Virginija Kriaučiūnaitė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas)
 

Ekologiškos muzikos grupė DUCELE (Latvija).
Ansamblio vadovas Arnis Veisbārdis
 
Ši komanda užregistruota kaip ekologiškos muzikos grupė – skamba gana intriguojančiai. Platesnis jų atliekamo stiliaus apibūdinimas galėtų būti toks: „liaudies muzikantų, hipsterių ir svingerių roko orkestras“.
Ansamblio vadovas Arnis Veisbārdis aiškina: „Ilgai galvojome apie žanrą, kuriam save priskirtumėme. Tada duktė parodė mūsų albumo studijos variantą vienai pažįstamai ir ši pasakė: „Klausyk, bet tavo tėvukas groja tokį folk-hipster-roką!“. O prie ko tada svingeriai, paklausit? O todėl, kad prisipažinti visas silpnybes – modernu, ir mes atvirai pasisakome, kad mums patinka viską daryti kartu! Groti. Ir keistis instrumentais.“ Grupėje „Ducele“ groja labai patyrę ir profesionalūs vyrai: Arnis Veisbārdis (vokalas, gitara, buzukis), Andris Alviķis (vokalas, bosas, akordeonas, smuikas, fleita), Artūrs Uškāns (akordeonas, kanklės, fleita, mandolina, vokalas) ir Mārcis Kalniņš (bosinė gitara). Grupės muzikantai sako, kad „iš tikrųjų jų muzika yra apmąstymų dainos, gyvenimas nėra toks saldus. Jų dainos yra kaip garstyčių pleistras – ir šiek tiek kanda, ir šiek tiek gydo”.
UŽ.  „Ducele“ muzika neabejotinai tiks gegužinėse ar vestuvėse. Pavyzdžiui, daina „Kad tie zēni prūšos gāja“ yra tokia užkrečianti, kad žmonėms ji pradeda patikti, vos tik ją išgirsta. Tokia jau ji yra.
PRIEŠ. Atleiskite, bet šito visiškai neįmanoma klausytis, nepriklausomai nuo to, kokia Jūsų fizinė ar protinė būsena. Jei šių eilučių autoriui pilvą degintų lygintuvu o kojas spaustų inkvizicijos laikų ispaniški batai, net ir tuomet valstybinės paslaptys galėtų išlikti neatskleistos. Bet jei verstų klausytis „Duceli“ daugiau nei vieną kartą, visos paslaptys, tiek valstybinės, tiek ir bet kokios kitos, taptų atviros kaip atversta knyga. 
RUMBOS KVARTETAS (Latvija).
Vadovas Artis Šimpermanis
 
„Rumbos kvartetas“ yra tikrų kuržemiečių ansamblis iš Kuržemės perlo – Kuldygos.
2013 m. gegužę keturi Kuldygos vyrai susitiko pamuzikuoti viename renginyje, o vėliau tapo tikru ansambliu. Iki šiol „Rumbos kvartetas“ jau yra dalyvavęs daugelyje vakaronių. Grupės tikslas yra populiarinti gyvąją instrumentinę muziką, kuri suteikia galimybę muzikuoti be papildomos muzikinės įrangos, kaip tai darė muzikantai praėjusio šimtmečio 30-tais ir 40-tais metais, taip pat neleisti užmiršti senųjų liaudies romansų ir užstalės dainų!
Muzikantai: Guntis Stucers, Artis Šimpermanis, Rolands Stucers, Kristers Hartmanis.

 

 

Rietavo savivaldybės kultūros centro
liaudiškos muzikos kapela SUBATA (Lietuva).
Vadovė  Aida Liutikienė 
 
2001 metais neabejingi liaudies dainai, muzikai ir tradicijoms rietaviškiai susibūrė į vieną kolektyvą – taip gimė liaudiškos muzikos kapela „Subata“.
Tai vienas pagrindinių Rietavo savivaldybės kultūros centro organizuojamų tradicinių renginių, valstybinių švenčių bei liaudiškos muzikos festivalių dalyvių, į savo repertuarą įtraukiantis lietuvių liaudies ir savos kūrybos dainas, šokius, aranžuotes.
„Subata“ – dažnas svečias šventėse, konkursuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose liaudiškos muzikos festivaliuose įvairiuose Lietuvos miestuose: „Ant Rubežiaus“ (Šiauliai), „Pastauninko pintinis“ (Kretinga), „Žemaičių festivalis“ (Telšiai), „Žemėj Lietuvos“ (Radviliškis), „Rėkyvos bangos“ (Šiauliai), Vakarų Lietuvos dainų ir šokių šventė (Klaipėda), Telšių apskrities dainų ir šokių šventės (Mažeikiai, Rietavas), nuolatinė respublikinės kapelų šventės – varžytuvių „Grok, Jurgeli“ dalyvė ir nugalėtoja (2014, 2016, 2019 m.), atstovaujant Žemaitijos regioną pagrindinėje šventėje Kaune, Žalgirio arenoje, ir dar daugelyje kitų.  2020 m. rudenį išleista pirmoji liaudiškos muzikos kapelos „Subata“ CD kompaktinė plokštelė „Aplankyki senąjį Rietavą“. 
Savo atliekamą muziką populiarino, kultūrinius mainus užmezgė ir Rietavo vardą garsino Saldus, Gulbenėje (Latvija), Zarbeke (Vokietija).

 
 
 
Kapela GATUNKAS (Lietuva, Klaipėda).
Vadovai – Aistė Leleikienė ir Ričardas Bučmys
 
Gatunkas – tai grupė lietuvių liaudies muziką mylinčių žmonių, kurių pagrindinis tikslas – dalintis pačiomis geriausiomis emocijomis dainoje ir muzikoje. Grupės gyvavimo pradžioje grupės nariai buvo išsiblaškę po visą Lietuvą, o visai neseniai Klaipėdą juos subūrė gyventi kartu. Grupė gyvuoja jau penktus metus, koncertuodami spėjo apkeliauti daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, o toliausiai Gatunko dainos skambėjo Argentinoje! Nors visi muzikantai lietuvių muzikoje nardė jau seniai kitų grupių sudėtyje, tačiau atradę Gatunką iškart suprato, kad jiems lemta būti kartu, nes draugystė, geras laikas ir mylima muzika yra neatskriami kiekvienam iš jų.

 

 

Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis DUBYSA (Lietuva). Vadovas Dainius Maslauskas
 
Ansamblis dar visai jaunas, suburtas tik 2021 metų rugpjūčio mėnesį vadovo iniciatyva, siekiant atgaivinti legendinę Raseinių kraštą garsinusią kapelą ,,Dubysa”. Kolektyve griežia tradiciniai Raseinių krašto muzikantai, kurie visų muzikavimo paslapčių išmoko savarankiškai ir nėra baigę jokių muzikinių mokslų. Tai itin gražus gyvosios tradicijos pavyzdys. Ansamblio tikstas – išlaikyti ir populiarinti senąsias griežimo tradicijas Raseinių krašte, puoselėti senuosius muzikos instrumentus. ,,Dubysos” repertuarą sudaro populiarios mūsų krašto melodijos ir dainos. Šiame ansamblyje darniai muzikuoja net kelios kartos ir savo įgyta patirtimi dalinasi vieni su kitais. Nors kolektyvas susibūrė ganėtinai neseniai, tačiau spėta sudalyvauti ne tik rajoniniuose, bet ir respublikinėse liaudies muzikantų šventėse bei prisidėti prie jų organizavimo. Šiuo metu ansamblis planuoja išleisti CD ,,Griežia Raseinių krašto tradiciniai muzikantai”.
Kolektyvo muzikantai: Olegas Eitutis (kontrabosas, basetlė); Kasparas Babonas (klarnetas); Leonas Skarulskis (smuikas); Jonas Bajorinas (bandonija, armonika); Rimas Bakšys (armonika); Tomas Budrikas (armonika); Vytautas Klimavičius (armonika); Antanas Ribokas (armonika, būgnas); Bronislovas Žemkauskas (būgnas); Dainius Maslauskas (bandonija, armonika).
 
Video:
https://www.youtube.com/watch?v=JmgnF0rEhSE
https://www.youtube.com/watch?v=P5Y_m01mnG4
https://www.youtube.com/watch?v=wu_ygwAKlMM

 

Jurbarko kultūros centro liaudiška kapela SANTAKA (Lietuva).
Vadovas Petras Pajaujis 
 
Kapela „Santaka“ susibūrė visai neseniai – tik 2011 metais, tačiau jiems puikiai sekasi, muzikantai daug repetuoja, pildo repertuarą naujais kūriniais. Kapela sulaukia daug kvietimų groti įvairiuose renginiuose, 2014 metai „Santakai” ypač darbingi – jie kviečiami ne tik į bene visas miesto šventes bei renginius, bet ir daug koncertuoja rajone ir už jo ribų, vyksta į festivalius, kitų miestų gimtadeinius ir pan. Rugpjūčio mėnesį kapela lankėsi ir koncertavo Lenkijoje bei Rusijoje. Šiuo metu kapelą sudaro 10 narių, muzikantai groja bandonijomis, armonikomis, smuiku, kontrabosu, būgnais. 2013 metais kapela „Santaka“ dalyvavo LRT Andriaus Pojavio palaikymo koncerte „Būkime kartu“ (Vilniuje), o šiemet jau net keletą kartų dalyvavo LRT laidoje „Duokim garo“ (Vilniuje), čia neseniai tapo mėnesio nugalėtojais. Muzikantai yra nuolatiniai rajono kaimo bendruomenių švenčių dalyviai, groja valstybinių švenčių minėjimuose, JKC organizuojamuose renginiuose, Jurbarko miesto dienose ir kituose renginiuose.

Muzikinis susivienijimas DZILNA (Latvija)
 
Susikūrė 2019 metų vasarį. Vienija patyrusius, energingus muzikantus, dirbusius įvairiose folkloro grupėse ir liaudiškos muzikos kolektyvuose. Visus vienija meilė folklorui ir latvių tradicinei muzikai, kurią grupės nariai nori propaguoti šiuolaikinėje visuomenėje.
Muzikinėje asociacijoje groja Agate Rapa (koklė, smuikas), Silvija Puķīte (akordeonas), Jurģis Rāts (gitara), Zane Dukaļska (bubyns ir kiti mušamieji), Dāvis Engers (bosinė gitara). Per savo gyvavimo laikotarpį kolektyvas koncertavo tiek Latvijoje, tiek užsienyje. Groja festivaliuose, įmonių renginiuose, veda šokių vakarus, koncertuoja, vaidina vestuvėse, o taip pat kuria aranžuotes sceniniams tautiniams šokiams.
Repertuaras: šiuolaikiškai dekoruota liaudies muzika, tradicinė muzika, tradiciniai šokiai.
https://www.facebook.com/grupadzilna
https://www.youtube.com/channel/UCULPQ1Gk9uixFSbhuH4YkGA/featured

Liaudies muzikos grupė SĖLIŲ DVARO MUZIKANTAI
(Latvija, Valmieros rajonas, Sėliai)
 
Grupės repertuaro pagrindas – žalumynuose grojamos dainos ir šokių muzika, liaudies šokių melodijos, taip pat tradicinės estų ir latvių melodijos, dainos, skambėjusios Latvijoje XX amžiaus 2–5 dešimtmečiais (ypač Sėlių apylinkėse).
Muzika remiasi muzikine atmintimi pagal klausą, o ne pagal užrašus. Repertuare – XX a. 20-50-ųjų kaimo kapelos dainų sąsiuviniai, pasakotojų įrašai ir kiekvieno dalyvio asmeninė patirtis, žinios ir gebėjimai tradicinėse kultūros raiškose.
Liaudies muzikos grupės nariai kiekvienas groja ne mažiau kaip 2 muzikos instrumentais. Grojimo instrumentais stilius paremtas improvizacija. Stengiamės instrumentacijos kompoziciją derinti prie grojamo kūrinio atsiradimo laiko.

https://www.youtube.com/watch?v=89Nu9xXIUAs
https://www.youtube.com/watch?v=7dtBY0PeN3U

Etno muzikos kapelija ZEIDI (Latvija)
 
Etnokompanija „Zeidi“ – tai dar vienas jaunas tautinių šokių, dainų ir muzikos kolektyvas  5 metus kartu muzikuojantis Latvijos tradicinę kultūrą, praturtinantis ją  įdomiais, įtraukinčiais, kokybiškais renginiais ir pasirodymais, teikiančiais džiaugsmo ir naujo pažinimo apie kultūros turtus. Mūsų gyvavimo tikslas – supažindinti, priminti ir parodyti visuomenei gyvybinę tradicijos jėgą, būti atviriems pasauliui ir nešti meilę bei draugystę, kurią teikia tautinis šokis, muzika ir daina, taip pat skleisti šias vertybes savo šeimose.
 
https://www.facebook.com/EtnoKompanijaZeidi/
https://www.youtube.com/watch?v=O-FoBA4OBHQ
https://www.facebook.com/EtnoKompanijaZeidi/videos/167087622265658
 

Kapela SVEIKI ATVYKĘ! (Latvija)
 
Esame iš Ludzos rajono, Salnavos. Muzikantai turi gana ilgą muzikos patirtį. Prieš keletą metų visi grojome kitose grupėse. Šioje kapeloje kartu grojame jau beveik 3 metus.
Aivaras groja armonika, bajanu ir akordeonu ir dainuoja. Kasparas groja kontrabosu ir dainuoja.
Būgnininkas – Guntars. Citra groja ir dainuoja Aija.
Mūsų repertuare – smagios polkos, liaudies dainos ir šlageriai. Grojame vakarėliuose, jubiliejuose, muzikantų susibūrimuose. Turistai taip pat labai dažnai džiaugiasi mūsų muzikiniu pasirodymu.

Liaudiškos muzikos kapela BIJOTAIČIAI (Šilalės rajonas, Lietuva).
Kapelos vadovas Evaldas Skrodenis, kolektyvo vadovė Kristina Mizgirienė
 
Mes paprasti kaimo žmonės mėgstantys dainuoti ir groti, esam gimę ir užaugę prie Dionizo Poškos Baublių. Kolektyvas muzikuoja nuo 2008 m. Žmonės, grojantys ir dainuojantys kapeloje įvairaus amžiaus – nuo studentų iki garbaus amžiaus senjorų. Su koncertine programa esam apvažiavę daug rajonų po kelis kartus. Dalyvavome respublikinėse šventėse, tai pat televizijos laidoje „Duokim garo”. Koncertavome Lenkijoje, Briuselio ambasadoje.
Mūsų tikslas, kad „Bijotaičiai” gyvuotų ne tik kaip atskiras vienetas, bet kultūra, kaip procesas, klestėtų – jaunimas kartu su senjorais galėtų muzikuoti, dainuoti ir garsinti Bijotų kraštą.

Tytuvėnų kultūros centro Šed­ba­rų liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la (Kelmės rajonas, Lietuva). Vadovas Sta­sys But­kus
 
Šed­ba­rų liau­diš­kos mu­zi­kos ka­pe­la su­si­kū­rė 1959 me­tais ir gy­vuo­ja jau šešias­de­šimt trečius me­tus. Ka­pe­los įkū­rė­jas – il­ga­me­tis smui­ki­nin­kas  amžiną atilsį Jo­nas Ban­džiu­kas, o nuo 1999 metų kolektyvui va­do­vau­ja Sta­sys But­kus.
Da­ly­vau­ta te­le­vi­zi­jos lai­do­je ,,Duokim garo“, Res­pub­li­ki­nė­je dai­nų šven­tė­je, ,,Li­no“ šven­tė­je, Lie­tu­vos kai­mo ka­pe­lų šven­tė­je ,,Griežk, smui­ke­li“ Kur­šė­nuo­se, fes­ti­va­ly­je Šiau­liuo­se ,,Ant ru­be­žiaus“, Res­pub­li­ki­nė­je der­liaus šven­tė­je Kau­ne.
2012 me­tais mu­zi­kan­tai ta­po Že­mai­ti­jos kai­mo ka­pe­lų var­žy­tu­vių „Grok, Jur­ge­li“ nu­ga­lė­to­jais. Ka­pe­la kon­cer­tuo­ja ne tik ra­jo­ne ir šalyje, bet bu­vo pa­kvies­ti kon­cer­tuo­ti į Len­ki­ją, Lat­vi­ją. 

Marijampolės kultūros centro kantri kapela JOVARAI (Lietuva).
Vadovas Albinas Venclovas
 
Kapela įkurta 2006 metų rudenį. Joje groja ir dainuoja įvairių profesijų žmonės. Nuo 2007 metų kapela pradeda aktyvią koncertinę veiklą. Koncertuoja kaimo bendruomenių šventėse, Marijampolės apskrities ir miesto organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, svarbiausiose valstybinėse bei miesto  šventėse (užgavėnėse, Joninėse, rudens ir kituose renginiuose).
Ne kartą kapela grojo Šunskuose kapelų varžytuvėse „Išein tėvulis ant didžio dvaro“, kantri festivalyje Rusnėje „Pamario kantri“, Šiauliuose festivalyje „Ant Rubežiaus“  bei kituose Lietuvos miestuose. Keletą kartų dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“. Koncertuota Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje (Vasario 16 – os gimnazijoje).
Kapelos repertuare įvairios lietuvių liaudies bei kitų šalių dainos bei instrumentiniai kūriniai. Rengiame koncertines programas su įvairiais kolektyvais bei atlikėjais.
 

https://drive.google.com/file/d/1JWsK1D06De1nZIK62-yteqLZMxUwkrPN/view

Grupė DAUMANTŲ MUZIKANTAI (Kėdainiai, Lietuva).
Vadovas Kęstutis Švilpauskas
 
Šį nuotaikingą kėdainiečių kolektyvą subūrė Kęstutis Švilpauskas,  pasikvietęs draugus, su kuriais anksčiau grojo įvairiuose kolektyvuose. Pirmas koncertas įvyko Panevėžyje 2007 m. sausio 26 d. Ši data įvardijama kaip „Daumantų muzikantų“ gimimo diena. Koncertinės veiklos pradžioje kapelos repertuaro pagrindą sudarė lietuvių liaudies kūriniai ir panašios stilistikos dainos bei instrumentinės pjesės. Kolektyvas aktyviai koncertuoja miestų ir miestelių šventėse, privačiuose vakarėliuose, kituose renginiuose…
2008 m. pasirodo pirmasis „Daumantų muzikantų“ albumas „Tenai, kur žali medžiai…“ Jame įrašyta 16 kūrinių – dvi Kėdainių krašto muzikantų dainos, kiti kūriniai lietuvių liaudies.
Eina laikas…„Daumantų muzikantai“ neperseniausiai atšventę kūrybinės veiklos penkioliktąjį gimtadienį – daugelio konkursų ir kapelų varžytuvių laureatai, nuolatiniai „Ant rubežiaus“ ir kitų festivalių dalyviai, LRT laidos „Duokim garo!“ 2011 metų nugalėtojai.
 
https://youtu.be/87dbuKA_gG4 
https://www.youtube.com/watch?v=yFguNdR7-UE

Ansamblis JONIS (Šiauliai, Lietuva). Vadovas Pranciškus Trijonis
 
Ansamblis „Jonis“ pirmuosius muzikinius žingsnius skaičiuoja nuo 1984 metų. Jų repertuare skamba pačių muzikantų sukurtos autorinės dainos ir instrumentiniai kūriniai, lietuvių liaudies aranžuotos dainos ir užsienio autorių kūriniai, atliekami bluegrass stiliumi su tik šiam ansambliui būdingu skambesiu. Per tuos metus išleisti 22 audio ir 2 video albumai, dalyvauta įvairiuose folk ir kantri muzikos festivaliuose užsienyje ir Lietuvoje, pabuvota su soliniais koncertais JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje ir kaimyninėse šalyse. Grupės muzikantų iniciatyva 1994 metais Šiauliuose įkurtas muzikinis klubas- smuklė „Juonė pastuogė“, kuriame kelis vakarus per savaitę skamba gyva muzika. Daugiau apie grupės muzikinę veiklą ir naujienas galima sužinoti tinklapyje https://jonis.lt/ansamblis/  

Liaudiškos muzikos kapela RADVIJA
(Radviliškis, Lietuva).
Vadovė Jūratė Stakvilevičienė
 
Kapela susibūrė 2008 metais. Kolektyvas puoselėja ir populiarina  lietuvių liaudies dainas ir melodijas, tradicinį liaudies muzikavimą. Didžiają repertuaro dalį sudaro kolektyvo narių   aranžuotos lietuvių liaudies melodijos. Kolektyvo devizas -,,Originalu viskas, kas paprasta‘‘.
  „Radvija” koncertuoja savo rajono bendruomenėms, miesto bei rajono šventėse,  proginiuose renginiuose, įvairiuose kitų rajonų liaudiškos muzikos festivaliuose ir konkursuose. Nuo 2009 metų kapela talkina vaikų ir jaunimo folklorinių šokių konkurso ,,Patrepsynė‘‘ dalyviams, rengia temines folklorinių šokių vakarones jaunimui. Taip pat kapela rengia bendrus projektus su tautinių šokių kolektyvu ,,Šelmiai‘‘, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvu ,,Patrepsėlis‘‘. Dalyvauta koncertinėse išvykose Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. 2014 metais „Radvijos“ kapela buvo apdovanota festivalio „Ant rubežiaus“ nominacija.
 
https://youtu.be/QVcIqj8-xXM

 
 
 
Lietuvos jungtinis peterburgo armonikų ansamblis.
Vadovas Juozas Kęstutis Kuzmickas

 

 

Kaimo kapela VÄÄGVERE KÜLAKAPELL (Eastija). Vadovė Ülle Kool
 
Väägvere kaimo kapela liaudišką muziką pradėjo groti 2005 metais nedideliame Väägvere kaime Tartu apskrityje. Jos įkūrėja ir vadovė Ülle Kool kilusi iš pietų Estijos, Põlvos apskrities, senos liaudies muzikantų šeimos. 2018 metais jai buvo suteiktas garbingas titulas „2018 metų kultūros darbuotoja Tartu apskrityje“.
Labai įdomus faktas yra tai, kad Väägvere yra 520 metų senumo garsus kaimas Tartu apskrityje. Nepaisant to, kad gyventojų yra tik 50 – 60 žmonių, ten veikia Väägvere kaimo koplyčia, Väägvere kaimo teatras ir pirmoji estų pučiamųjų grupė „Väägvere pasunakoor“, kuriai pernai sukako 180 metų.
Per 15 metų kapela rengė daug įdomių muzikinių renginių. Vyko bendri projektai su chorais ir tautinių šokių kolektyvais. Jie koncertavo visoje Estijoje. Dalyvavo svarbiuose Estijos renginiuose: dainų ir šokių festivalyje, Baltijos folkloro festivalyje, „Mardilaat“, „Sabatanu“ festivalyje ir kt.
Kapela taip pat dalyvavo festivaliuose užsienyje – Latvijoje, Vengrijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Australijoje ir Udmurtijoje.
Väägvere kaimo kapelos tikslas – tęsti senas estų muzikos ir dainų tradicijas, jų plėtrą ir jaunimo įtraukimą į liaudišką muzikavimą. Džiugu, kad jaunimas, pradėjęs savo veiklą kapeloje, pažengė toliau ir toliau savarankiškai groja liaudies muziką, būdami ir liaudies muzikantais, ir muzikos mokytojais. Muzikantai grodami naudoja estų armoniką, armoniką, smuiką, kankles, bosą, senovės ritmo instrumentus. Kapela puikiai pasirodė 2020 metų festivalyje “Ant rubežiaus”.
 
Daugiau apie kapelą https://www.facebook.com/Vaagverekulakapell/  
https://youtu.be/CrW9yxKl_zA
https://youtu.be/RjHqOFsjG1I

 

Armonikininkų ansamblis PÄRNUMAA LÕÕTSPILLIHAIGETE SELTS
(Estija, Piarnu). Vadovas Mati Vürst
 
Armonikininkų klubas „Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” įkurtas 2012 metais. Tai linksmų žmonių klubas, kurie beprotiškai mėgsta groti armonikomis. Šiuo metu klubas vienija 30 įvairaus amžiaus ir lyties entuziastų, kurie savo laisvalaikį skiria šiam pomėgiui. Muzikantai groja specialiomis estiškomis diatoninėmis armonikomis, kurios šiek tiek yra panašios į peterburgo armonikas. Pirmąsias tokias armonikas 1900 metais pradėjo gaminti meistras August Teppo. Tai specialios rankų darbo armonikos, o šiame kolektyve yra muzikantų, kurie šiuos instrumentus pasigamino patys. Ansamblis daug koncertuoja Estijoje, porą kartų buvo Latvijoje, Suomijoje. Šiaulius ir Piarnu miestą jau senokai sieja bendradarbiavimo ir draugystės gijos, todėl mums labai džiugu, kad  ir šiais metais klubo muzikantai atvyksta į festivalį “Ant rubežiaus”.
 
https://youtu.be/gDiEtRVbt28
https://www.facebook.com/P%C3%A4rnumaa-L%C3%B5%C3%B5tspillihaigete-Selts-412245378854127/

Liaudiškos muzikos ansamblis TÕMBA-JÜRI (Pernu, Estija).
Vadovė Esta Ruusmann
Ansamblis Tõmba-Jüri buvo įkurtas 2001 metais kurortiniame Pernu mieste.
Per šį ilgą laiką įvyko daug įvairių įvykių ir laikas pasikeitė, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – mums patinka muzikuoti  ir kartu leisti laiką draugiškoje kompanijoje.
Grojame estų liaudies muziką ir mėgstamų kompozitorių kūrinius, taip pat ir švedų bei suomių muziką.
Akompanavome kelioms tautinių šokių grupėms, kurių repertuare – estų liaudies dainos ir šokiai. Kartu su šokių kolektyvais koncertavome Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Olandijoje, Baltarusijoje ir daugelyje vietų visoje Estijoje.
Koncertuojame liaudies vakarėliuose, Joninių ir Kalėdų šventėse, šokių vakaruose. Jau daug metų koncertuojame poilsiautojams Pernu.
Mūsų ansamblyje – akordeonai, smuikai, gitaros, kontrabosas, ritmo instrumentai.
Kai žmonės šoka ir dainuoja kartu, o iš publikos sklindanti emocija ir energija yra nepaprastai stipri, tuomet groti yra vienas malonumas.

 
 
 
Ansamblis PALAT Nr. 7 (Pernu, Estija). Vadovas  Mati Vürst
 
Ansamblyje groja aktyviausi armonikininkų klubo “Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” muzikantai. Grupė aktyviai veikia nuo 2019 metų birželio mėnesio. Pirmasis jų pasirodymas įvyko tarptautiniame diatoninių akordeonų ir armonikų festivalyje „Harmonica 2019”.
Muzikantai: diatoniniais akordeonais groja Feofan Roos, Rein Pihelgas ir Jalma Toots. Gitara – Peeter Tammeleht, smuikas – Anu Kuusk, bosinė gitara – Mati Vürst.

 
 
 
Ansamblis KUPPARIMUORID (Estija). Vadovė Evi Vaher
 
“Kupparimuorid” susikūrė 2008 metais.  Ansamblio nariai groja smuiku, akordeonu, dumplėmis, mažąja kanele ir kitais instrumentais. Esame liaudiškos muzikos gerbėjai ir propoguotojai. Akompanuojame įvairiems tautinių šokių kolektyvams, dalyvaaujame įvairiuose renginiuose. Taip pat grojame su keliomis muzikos grupėmis.

Liaudiškos muzikos kapela JOLDIJA (Nida, Lietuva). Vadovas Laurynas Vainutis

Kapelai vardas suteiktas 1998 metais. Atlikėjai groja įvairią lietuvių liaudies muziką : tiek lyriškus romansus, tiek trankias polkas, dovanodami publikai siautulingas emocijas bei gerą nuotaiką. Kapelos credo –„,linksmai ir iš širdies“.
Kapela yra pelniusi aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje „Aukso paukštė“ (2009) ir I kategoriją grupuojant kapelas į kategorijas pagal meninį lygį, veiklą, rezultatus. Ne kartą atitekę LTV laidos „Gero ūpo!“ bei kitų respublikinių konkursų apdovanojimai.
Plati kapelos koncertinių kelionių geografija, prasidedanti Neringoje, besitęsianti visoje Lietuvoje, kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir siekianti Jungtines Amerikos Valstijas.

 

Kapelija MINGĖ (Klaipėda, Lietuva). Vadovas Rolandas Bučmys
 
Kapelija MINGĖ – tai linksmų, draugiškų bendraminčių muzikantų kolektyvas, savo pirmą koncertą surengęs dar 2000 metais. Per savo 19 metų koncertinę veiklą, kolektyvas tapo gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Per šiuos metus su koncertine programa buvo aplankytos tokios šalys kaip Danija, Latvija, Švedija, Suomija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Anglija, Belgija ir kt. Savo koncertais kolektyvas linksmina Lietuvos miestų ir miestelių žmones ne tik miestelių šventėse, bet ir įvairiuose jubiliejuose, asmeninėse šventėse, yra nuolatinis Lietuvos radijo ir televizijos laidų dalyvis. Kapelija MINGĖ atlieka lietuvių liaudies muziką nuo gryno folkloro iki savo kūrybos kūrinių. Yra išleidęs dvi kompaktines plokšteles savo dainų.  Kolektyvas atstovauja Mažosios Lietuvos regioną, demonstruodamas ne tik šio regiono dainas ir muziką, bet ir autentiškus liaudiškus rūbus. Kolektyvas savo žiūrovus ir gerbėjus linksmina linksma muzikike, bet taip pat mokina lietuvių liaudies ratelius ir šokius. Kapelijai MINGĖ nėra svetimas jūrinis gyvenimas, nes visi kolektyvo nariai yra jūros žmonės savo gyvenimą susieja su šiuo nuostabiu pamario kraštu, todėl kolektyvo didelė dalis repertuaro yra dainos atspindinčios jūrą ir jūrinę dvasią ne tik krante bet ir jūroje.
 
https://youtu.be/OTPzRPpPZDA

 
 
 
Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus liaudiškos muzikos kapela APYNĖLIS (Lietuva).
Vadovė Rasa Andžiuvienė
 
Šiais metais švenčia 15 metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Kolektyvo pavadinimas susijęs su Pasvalio herbu, šiame krašte gaminamu alumi bei vadovės promočiutės dainuota daina „Apynėli žaliasai“ (dovanoti tai kas gražu, vertinga, gerina sveikatą ir kelia nuotaiką).
Kapela „Apynėlis“ nuo 2009 metų dalyvauja Lietuvos geriausių liaudiškos muzikos kolektyvų  LRT  laidoje „Duokim garo“. Net du kartus tapo šios laidos rengiamo konkurso finalininke, na o 2015 metais 2 vietos nugalėtoja. Pasikeitus laidos formatui kolektyvas ir toliau sėkmingai garsina savo kraštą skambiomis dainomis iš televizijos ekranų.
Kolektyvo  repertuare daugiau nei  šimtas dainų. Tai autentiškos Pasvalio krašto liaudies dainos, profesionalių kompozitorių kūryba, valsai, polkos, romansai.
Kolektyvo nariai yra meno mėgėjai, puoselėjantys etnokultūrines tradicijas, populiarinantys profesionalią kūrybą. Tai žmonės besidalinantys su klausytojais muzikos pasaulio gėriu ir grožiu. Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus kapela “Apynėlis“ kaip viena  tvirta, darni šeima, kurios kertiniai akmenys-  patriotiškumas, lietuvybė, autentiškumas.
https://youtu.be/NYIiCUvwU_k
https://fb.watch/bRdnFB_t-X/
 

 

 

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija” folkloro ansamblis SALDUVĖ (Lietuva). Vadovas Darius Daknys
 
      Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“  įkurtas 1986 metais. Ansamblis pasivadino istorinio piliakalnio, esančio Šiaulių  miesto rytiniame pakraštyje ir vadinamo Salduvės kalnu, pavadinimu. Folkloro ansamblio repertuare – aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, instrumentinė muzika, žaidimai, pasakojimai, taip pat kitų Lietuvos etnografinių regionų kalendorinės dainos, romansai ir šiuolaikinės folkloro interpretacijos.
      „Salduvė” koncertuoja, puoselėja ir skleidžia lietuvių liaudies muzikinį, choreografinį ir pasakojamąjį folklorą ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje, dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse. Folkloro ansamblis sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje,  Portugalijoje, Ispanijoje,  Slovakijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
       „Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos televizijos laidose, yra išleidusi 6  muzikinius albumus. Už puikius kūrybinius pasiekimus ansambliui „Salduvė“ buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė”.
 
       Daugiau informacijos galite rasti folkloro ansamblio „Salduvė“ „Facebook“ puslapyje, internetinėje svetainėje  http://www.laiptai.com/salduve/
      Visus folkloro ansamblio „Salduvė“ muzikinius albumus galite klausytis muzikinėse platformose Pakartot https://www.pakartot.lt/project/salduve  ir Spotify.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos liaudiškos muzikos ansamblis SAULĖ (Lietuva)
 
        Liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ šiemet mini kūrybinės veiklos 50-etį. Ansamblio  „Saulė“ repertuare – lietuvių liaudies muzikinis ir choreografinis  folkloras, sceniniai  šokiai, aranžuoti ir originalūs kūriniai, sukurti remiantis lietuvių folkloro tradicijomis. Šiuo metu ansamblyje groja, dainuoja ir šoka Šiaulių miesto studentai  ir universiteto alumnai.
       Ansamblis koncertuoja, dalyvauja įvairiose šalies liaudiškos muzikos šventėse, festivaliuose ir konkursuose, puikiai įvertintas tarptautiniuose renginiuose ir gastrolėse, koncertavo daugelyje Europos šalių ir  kitų žemynų valstybėse. Ansamblis yra įrašęs ir išleidęs 11 muzikinių albumų.  
       Draugiška kolektyvo atmosfera, jaunatviška energija, atsakingas dalyvių požiūris, vadovų kūrybiškumas ir siekis tobulėti  įkvepia ansamblį „Saulė”  ieškoti  spalvingų liaudiško stiliaus inetrpretacijų.
      Ansamblio meno vadovas Darius Daknys
      Vokalinės grupės vadovas Eugenijus Andrulis
      Choreografinės grupės vadovė Adelė Gružienė

 

Užvenčio kultūros centro laudiškos muzikos ansamblis TRUOPNĖ MOZĖKONTA (Lietuva). Vadovas Algimantas Butnorius
 
Kolektyvas dar jaunas. Trys muzikantai anksčiau muzikavo kapeloje „Venta“ , todėl turim nemažą bendro grojimo patirtį, esame sukaupę smagaus repertuaro. Kai susibūrė ansamblis prie jo prisijungė akordeonistas – armonikininkas Algimantas Dilinskis. Turime dar tokį bendrumą. Ansamblyje groja trys Algiai, vienas Algirdas ir du Algimantai. Yra dar vienas ne Algis, jis vardu Ričardas. Na, bet ką darysi…
Muzikantai:
Algimantas Butnorius – gitara, vokalas. Kolektyvo vadovas, Užvenčio kultūros centro meno vadovas. Algimantas Šukys  –  mušamieji, Šaukėnų ilgametis seniūnas. Algirdas Dilinskis – akordeonas, armonika. Šiuo metu yra užtarnautame poilsyje ir pilnu krūviu gali atsiduot muzikai.
Ričardas Petrikas – bosinė gitara. Vienintelis tikras užventiškis, bosu groti pradėjo prieš metus ir per tą laiką padarė didžiulę pažangą. Goja ne tik ansamblyje, bet ir grupėje „Vartai“. Ričardas yra stambus ūkininkas. Jo valdomas ūkis galėtų išmaitinti ne tik Užventį, bet ir visą Kelmės rajoną.

 

 

Grupė KARČEMA (Šilutė, Lietuva). Vadovas Vygantas Stoškus
 
Susikūrė 1996 metais. Keletą metų grupė daugiau grojo savo rajono ir respublikinėse kaimo kapelų šventėse. Grupės „Jonis“ vadovui P.Trijoniui sužinojus apie „Karčemos“ muzikantų bandymą groti lietuvišką country muziką 1998 metais vasarą buvome pakviesti sudalyvauti kantri muzikos festivalyje „Šerifo atostogos“ Tauragėje. Tai buvo didžiausias įkvėpimas groti kantri muziką. Nuo šio festivalio grupė pradėjo rimčiau domėtis ir groti kantri muziką, nors neatsisakydavo dalyvauti ir liaudiškos muzikos šventėse.
1999 metais grupė savo repeticijų salėje įrašė pirmąją kasetę, kurioje skambėjo ir liaudiška, ir country muzika. Toliau , bendraudami su grupe „Jonis“ ir V. Stakėnu, „Karčema“ buvo kviečiama dalyvauti lietuviškuose country muzikos festivaliuose: „Country Joninės“, „ Šerifo atostogos“, „Baltų kantri“, o 2002metais dalyvavome tarptautiniame country muzikos festivalyje „Visagino kantri“. 2003 metais Lietuvos radijuje surengtas tikro garso koncertas. Daug koncertuojama su kantri šokių kolektyvu „Salūnas“. Grupė koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Airijoje. Grupė „Karčema“ dažnai dalyvauja LRT laidose.

2011m. gegužės mėn. „Karčema“ išleido kompaktinę plokštelę „Parneš namo“, o 2012 metais gruodžio mėnesį išleista Karčemos geriausių dainų kompaktinė plokštelė.

© 1985 Ant rubežiaus. Visos teisės saugomos.

enEnglish