Klajūno daina – Ansamblis JONIS

KLAJŪNO DAINA

PRIEŠ DAUGELĮ METŲ MATULA SENA

ING ŽMONIS MANI IŠLYDĖJA

ILGAI, VAI ILGAI AŠAROTA VIENA

PRIE SUKRYPUSIA GLOSNE STOVĖJA

TUNSIAUS PO PASAULI APLEISTAS VISU,

NUĖJIS BUVAU LIG URALA…

KIEK TEKO IŠKISTI PRISIMINT NET BAISU,

BET MANO KANČIOMS NĖRA GALO

TAPAU AŠ BRADEGA,TAPAU VAGIMI

UŽUMUŠIAU ŽMOGU NE VIENA,

IR GUNSDINO BOBOS VAIKUS MANIMI,

E, MAN JAU TAI BUVO VISVIENA

MET ROZU MERGINU MIESTE PAMAČIAU

MANIAU, KAD STEBUKLAS AR DYVAS.

I MANO ŠIRDIS ĖMĖ PLAKTI KARŠČIAU

I VĖL PASJUTAU ESAS GYVAS

MULĖJAU AŠ JU UŽ GYVYBI LABIAU,

ANA MANI TOŽĖ MYLĖJO,

BET ROZU, KAP NAKTI ANKŠČIAU PARĖJAU,

ANA SU KITU JAU GULĖJA

TADU LIG PERKŪNAS KOKS TRINKI MANI

I VELTUI JIE PRAŠĖ MALONĖS,

I SARGAS SENASIS APLEISTAM NAME

ATRADO DU ŠALTUS LAVONUS

TESMI POSĖDŽIAVO TEISĖJAI TRUMPAI:

-I TAIP AIŠKU… NĖRA KO LAUKTI…

NELAIMĘ NUJAUSDAMI ŠUNES ILGAI

GRANDINĖM PRIRUŠIOTI KAUKĖ

RYTE ANKSTI ATBILDĖJĘ SARGAI

PASMERKTOJO MIEGĄ NUTRAUKĖ:

-GANA, IŠMIEGOJAI… PASAKĖ SAUSAI

IR IŠVEDĖ MANI ING LAUKA

MOTULA,MOTULA MANĘS NEBELAUK

PRIE SENO SUKRYPUSIO GLUOSNIO

IR SAVO SŪNELIO TAIP PAT NERAUDOK,

JAM BUVO LIKIMO TAIP LEMTA

English