Ant rubežiaus 2026 – Festivalis ANT RUBEŽIAUS

XXV Jubiliejinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus”, tautodailės ir amatų mugė Pėsčiųjų bulvare (Vilniaus g.). Laikas: 2026 m. gegužės 28-30 dienomis. Vieta: Šiauliai, Lietuva. Prisikėlimo aikštė – Aušros alėjos ir Tilžės g. sankirta (pagrindinė scena), Pėsčiųjų bulvaras – Vilniaus g. (Tautodailės ir amatų mugė), muzikinio klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemas – Aušros al. 31A (festivalio štabas, armonikininkų ir bandonininkų maratonas gegužės 30 d.). Informacija nuolat pildoma ir atnaujinama…

Tai tradicinis ir tęstinis festivalis pristatantis Pabaltijo šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) liaudiško muzikavimo tradicijas, o festivalio mugėje tautodailininkai ir namudininkai galės siūlyti ir prekiauti savo gaminama produkcija.

Į festiavlį kviečiamos originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš įvairiausių Lietuvos regionų, o taip pat liaudiškos muzikos atlikėjai ir ansambliai iš Latvijos ir Estijos – tiek žinomi profesionalūs atlikėjai, tiek mėgėjiškos kapelijos. Kolektyvų koncertai numatyti didžiojoje festivalio scenoje ir improvizuotose pėsčiųjų bulvaro (Vilniaus g.) vietose. Planuojama, kad festivalio koncertuose per tris dienas pasirodys apie 30 kolektyvų.

Festivalio metu Šiauliai virs „Pabaltijo šalių liaudiškos muzikos muge”, kur tris dienas skambės liaudiška muzika ir šurmuliuos tautodailės ir amatų mugė.

Daugelį festivalio koncertų planuojama filmuoti ir talpinti Youtube kanale, socialiniuose tinkluose ir festivalio tinklapyje. Tautodailininko Rimanto Paunksnio išdrožtos „Muzikantų angelo“ statulėlės bus įteiktos tiems, kurie labiausiai prisidėjo prie šio festivalio garsinimo. Gegužės 30 dieną 12 – 15 val. klubo „Juonė pastuogė” vasaros kiemelyje pavieniai muzikantai užkurs liaudiško muzikavimo maratoną.

Festivalio dienai pasibaigus klubo vasaros kiemelyje vyks muzikantų vakaronė ir improvizuoti pasigrojimai, o muzika netils iki pat paryčių…

PRELIMINARUS KAPELIJŲ IR KAPELŲ PASIRODYMŲ GRAFIKAS DIDŽIOJOJE SCENOJE

Festivalio koncertų vedėjai didžiojoje scenoje 05.29-30 dienomis, o taip pat pavienių muzikantų varžytuvėse / maratone klube „Juonė pastuogė” 05.30 nuo 12 val. – Virginija Kriaučiūnaitė (Magdelė) ir Antanas Laurinkevičius (Untaniokas)

Festivalio koncertų vedėjas didžiojoje scenoje 05.28 aktorius Vaidas Praspaliauskas

PRISTATOME FESTIVALIO MUZIKANTUS

Informacija nuolat pildoma…

PAVIENIŲ KAIMO MUZIKANTŲ LIAUDIŠKO MUZIKAVIMO MARATONAS smuklės „Juonė pastuogė” vasaros kiemelyje (adresas: Aušros al.31A, Šiauliai) gegužės 30 d. 12 – 16 val.

Pavienių muzikantų registracija tel. +37060133101 (Kęstutis Kuzmickas) arba +37061116565 (Pranciškus Trijonis)

Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis DUBYSA (Lietuva). Vadovas Dainius Maslauskas

Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“ susibūrė 2021 m. Kolektyve muzikuoja tradiciniai Raseinių krašto muzikantai, kurie griežimo paslapčių išmoko savarankiškai ir nėra baigę jokių muzikinių mokslų. Tai – itin gražus gyvosios tradicijos pavyzdys.

Ansamblio tikslas – išsaugoti ir populiarinti senąsias griežimo tradicijas Raseinių krašte bei puoselėti senuosius muzikos instrumentus. „Dubysos“ repertuarą sudaro populiarios krašto melodijos ir dainos. Kolektyve darniai muzikuoja net trys kartos, dalindamosi savo sukaupta patirtimi. Ansamblio nariai – įvairių profesijų ir specialybių žmonės, nuo mažumės lydimi muzikos.

Kolektyvo veikla itin įvairi: nuo edukacinių pamokų, senųjų muzikos instrumentų restauravimo, tradicinės Raseinių krašto instrumentinės muzikos koncertų iki rajoninių ir respublikinių švenčių inicijavimo. Tarp jų – respublikinis bandonininkų festivalis „Po senolių pastoge“ Raseiniuose bei respublikinės armonikininkų šventės Ariogaloje, Šiluvoje ir Girkalnyje. Ansamblio nariai aktyviai dalyvauja rajoninėse instrumentologinėse ekspedicijose, mokosi iš archyvinių įrašų. 2022 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė „Raseinių krašto tradiciniai muzikantai“, o kolektyvo veikla nuolat pristatoma vaizdo įrašais internetinėje erdvėje.

Nors ansamblis gyvuoja tik penkerius metus, jis aktyviai koncertuoja įvairiuose tradicinės muzikos renginiuose, tokiuose kaip šimtmečio dainų šventė „Kad giria žaliuotų“, folkloro diena „Rasi rasoj rasi“ Vilniuje, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų festivalis „Ant rubežiaus“ Šiauliuose, tarptautinis liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai“ Dusetose, Zarasų rajone, ir daugelyje kitų. Kolektyvas ne kartą pasirodė LRT televizijos laidose ir koncertavo už Lietuvos ribų. 2024 m. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Wäägvere Wolk“ Estijoje.

2025 m. kolektyvui suteikta „Aukso paukštės“ nominacija „Geriausias naujai susibūręs mėgėjų meno kolektyvas ir vadovas“.

Video:

https://www.youtube.com/watch?v=JmgnF0rEhSE

https://www.youtube.com/watch?v=P5Y_m01mnG4

https://www.youtube.com/watch?v=wu_ygwAKlMM

Linksmos muzikos ansamblis PADKAVA (Lietuva, Šilalė). Vadovas Alvydas Juodviršis

Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro linksmos muzikos ansamblis „Padkava“ susibūrė 2016 metų rudenį. Ansamblyje groja 7 muzikantai. „Padkavos“ repertuarą sudaro savos kūrybos humoristinės dainos, lietuvių liaudies, kantri muzikos kūriniai. Ansamblis groja ir italų kompozitorių kūrinius, skirtus miesto festivaliams, šventėms. Muzikantai groja įvairiais instrumentais: smuiku, lūpine armonikėle, gitara (ratas), dvylikastyge gitara, bosine gitara (dalgis), mušamaisias, perkusija, ir akordeonu. „Padkava“ įvairių švenčių dalyvis. Koncertuota ne tik Šilalės rajone, bet ir kaimyniniuose rajonuose, miestuose bei užsienyje. 2018 ir 2019 metais Latvijos mieste Kandavoje, 2019 ir 2020 metais dalyvavome TV laidoje „Duokim garo“, festivalyje „Ant Rubežiaus“. Ansamblis „Padkava“ yra linksmos muzikos festivalio „Brizgėls“ organizatorius ir dalyvis.

https://www.youtube.com/watch?v=jLzA60wxvTM

Raseinių KC Nemakščiuose liaudiškos muzikos kapela NEMAKŠČIŲ VYRAI (Raseinių raj.) Vadovas Juozapas Juščius

Informacija ruošiama…

https://www.facebook.com/share/v/1NnXuNUo3F/

https://www.facebook.com/share/v/1JMvtX6mzg/

https://www.facebook.com/share/v/1AeWkXtr4P/

Liaudiškos muzikos grupė „VaReS“ (Estija)

Grupė „VaReS“ – trijų narių orkestras iš Haapsalu. Groja liaudies muziką, mėgsta „keliauti“ su muzika. Didelę repertuaro dalį sudaro jūrinės ir anapus jūros esančios dainos. Grojame ir dainuojame visa siela ir tyra širdimi.

https://www.youtube.com/watch?v=klQ-5ChbB4U

Ansamblis PALAT Nr. 7 (Pernu, Estija). Vadovas Mati Vürst

Ansamblyje groja aktyviausi armonikininkų klubo “Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” muzikantai. Grupė aktyviai veikia nuo 2019 metų birželio mėnesio. Pirmasis jų pasirodymas įvyko tarptautiniame diatoninių akordeonų ir armonikų festivalyje „Harmonica 2019”.

Muzikantai:

Feofan Roos – diatoniniai akordeonai;

Anu Kuusk – smuikas;

Aili Rehe – jauram (ritmo instrumentas);

Peeter Tammeleht – akustinė gitara;

Andres Kiibus – bosinė gitara;

Mati Vürst – mandolin.

https://www.youtube.com/watch?v=YfyBiNRMnps

Armonikininkų ansamblis PÄRNUMAA LÕÕTSPILLIHAIGETE SELTS (Estija, Piarnu). Vadovas Mati Vürst

Armonikininkų klubas „Pärnumaa Lõõtspillihaigete Selts” įkurtas 2012 metais. Tai linksmų žmonių klubas, kurie beprotiškai mėgsta groti armonikomis. Šiuo metu klubas vienija 30 įvairaus amžiaus ir lyties entuziastų, kurie savo laisvalaikį skiria šiam pomėgiui. Muzikantai groja specialiomis estiškomis diatoninėmis armonikomis, kurios šiek tiek yra panašios į peterburgo armonikas. Pirmąsias tokias armonikas 1900 metais pradėjo gaminti meistras August Teppo. Tai specialios rankų darbo armonikos, o šiame kolektyve yra muzikantų, kurie šiuos instrumentus pasigamino patys. Ansamblis daug koncertuoja Estijoje, porą kartų buvo Latvijoje, Suomijoje. Šiaulius ir Piarnu miestą jau senokai sieja bendradarbiavimo ir draugystės gijos, todėl mums labai džiugu, kad ir šiais metais klubo muzikantai atvyksta į festivalį “Ant rubežiaus”.

https://youtu.be/gDiEtRVbt28

https://www.facebook.com/P%C3%A4rnumaa-L%C3%B5%C3%B5tspillihaigete-Selts-412245378854127/

https://www.youtube.com/watch?v=fwSppu2EDFE

Kapela DZIGA (Latvija, Rezeknė). Vadovė Dace Baltkāje

Grupė „Dziga“ įkurta 1991 m. Jos tikslas – populiarinti Latgalos regiono folklorinius šokius ir melodijas, kurias dažnai renka ir atpažįsta grupės nariai, ir kurti šokių ir muzikos programas, kurių šaknys glūdi folklore.

Dziga kapeloje groja 8 muzikantai, kurių kiekvienas groja bent trimis liaudies instrumentais: kokle, citra, būgnais, blokine fleita, triūba, ermonika ir akordeonu, smuiku, mušamaisiais instrumentais ir kt.

Grupė organizuoja ir dalyvauja folkloro ekspedicijose Latgaloje, atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir populiarinant regiono folklorą. Ekspedicijų metu surinkta ir parengta muzikinė medžiaga įrašyta į keletą kompaktinių plokštelių: „Dzīd’ voi raudi tautu meita“ (2000 m.), „Zaļā duorzeņa“ (2001 m.), įrašų studijos „Upe“ bendras darbas su latvių kapelomis projekte „Danco Dievis“ (2001 m.), „Jančuks-dančuks“ (2006 m.), „Līc, māmeņa, vainuceņu“ (2008 m.), ‚Gotovs‘ (2013 m.), „Gostūs“ (2019 m.).

Daugiau informacijos tinklapiuose

https://www.youtube.com/watch?v=uLv3udtoG68

https://www.youtube.com/watch?v=yDhWyUWqt1c

Etno muzikos kapelija ZEIDI (Latvija). Vadovė Dace Smirnova

Tradicija, kuri kibirkščiuoja!

„Zeidi“ – tai ne tik etno kompanija, bet ir pasakojimas apie tai, kaip senosios latvių tradicijos kvėpuoja šiandien. Repertuare – įvairių Latvijos regionų dainos, melodijos ir šokiai, atliekami su nuoširdžia pagarba protėvių paveldui, tačiau kartu su lengvumu, būdingu laisvai dvasiai.

„Zeidi“ pasirodymas – tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties, leidžiantis kiekvienam pajusti latviškos tapatybės gilumą ir grožį

https://www.facebook.com/EtnoKompanijaZeidi/

https://www.youtube.com/watch?v=O-FoBA4OBHQ

https://www.facebook.com/EtnoKompanijaZeidi/videos/167087622265658

https://www.youtube.com/watch?v=O-FoBA4OBHQ&list=RDO-FoBA4OBHQ&start_radio=1

https://www.youtube.com/watch?v=lmuiip2d7gE

Jungtinis lietuvos peterburgo armonikų ansamblis.

Vadovas Kęstutis Kuzmickas

Muzikantai:

Kęstutis Kuzmickas, Darius Kuzmickas, Vytas Rimkus, Raimondas Garsonas, Rima Garsonienė, Laimutis Kirilauskas, Fulgentas Jaliniauskas, Antanas Martinėlis, Kazimieras Blaževičius, Mindaugas Didžiokas, Rimantas Treigys, Lukas Gaižutis, Alpas Mulevičius

https://www.youtube.com/watch?v=kpfiEwkmW9w

Liaudiškos muzikos kapela SUDMALIŅAS (Latvija). Vadovė Unda Ozoliņa

Liaudies muzikos kapela „Sudmaliņas“ – energinga ir kūrybinga muzikantų grupė, įkvėpimo semianti iš Latvijos liaudies muzikos tradicijų.

Pavadinimas „Sudmaliņas“ simboliškai siejasi su malūnais – kaip nenutrūkstamo judėjimo, ritmo ir virsmų ženklu. Panašiai ir liaudies muzika nuolat kinta, sukasi ir prisitaiko prie laiko, neprarasdama savo šaknų.

Kapelos repertuare skamba tiek senos melodijos, tiek šiuolaikinės liaudies bei praėjusio amžiaus pradžios muzikos aranžuotės, kuriančios tiltą tarp praeities ir dabarties.

https://www.facebook.com/share/v/1He7FiNWrG/

Liaudiškos muzikos grupė SVĒRTE (Latvija). Vadovė Iveta Dukaļska

SVĖRTE – tai liaudiškos muzikos grupė, įkurta 2025 metų gegužę Rygoje. Grupėje groja keturi muzikantai – Normunds, Lintars, Jana ir Iveta. Atstovaudami skirtingoms kartoms ir Latvijos regionams, juos vienija bendra aistra latvių liaudies muzikai bei patirtis tiek muzikuojant, tiek vedant renginius.

Grupės repertuare – latvių liaudies dainos, ziņģės ir dainos iš muzikantų sąsiuvinių, kurios XX a.

4 – 6 dešimtmečiais skambėjo gegužinėse. SVĖRTE siūlo programas koncertams, gegužinėms, privatiems ir viešiems renginiams, užtikrindama gyvą atlikimą ir malonią, įtraukiančią atmosferą.

Pavadinimas „svērte“ latvių kalboje reiškia šulinio svirtį arba jos atsvarą. Šiuo pavadinimu grupė simboliškai pabrėžia savo tikslą – kelti ir nešti liaudies muziką platesnei auditorijai, išsaugant jos autentiškumą ir reikšmę šiandien.

https://www.facebook.com/share/v/17qARkfqhm/

https://www.facebook.com/share/v/1DW5oqW5jW/

https://www.facebook.com/share/v/1DM5zVSfaN/

Liaudiškos muzikos kapela GASPADORIUS (Skuodo rajonas). Vadovas Gintautas Petrauskas

Kapelos tikslas – populiarinti savo kaimo vardą, visapusiškai tobulėti ir skleisti savo kūrybą bei muziką kuo platesnei auditorijai.

2003 metais tuometinis Rukų kaimo bendruomenės pirmininkas Gintautas Jonkus pasiūlė Gintautui Petrauskui suburti kapelą, kuri jungtų savus žmones bendrai dainai.

Kkapela groja lietuvių liaudies dainas, gerai žinomus estrados kūrinius. Dalyvauja įvairiose rajono miestelių šventėse ir ne tik.

Džiaugiasi, kad 2015 ir 2025 metais laimėjo atranką į „Grok Jurgeli“ finalinį etapą, kurie vyko Kauno sporto halėje.

https://youtu.be/YwnWbrKJNlE?si=bdTTgQt1AKeK5aHv

https://www.facebook.com/share/v/1CENWbsD9p/

Kapela DZIEDUKAI (Vilnius / Molėtai). Vadovas Rolandas Noreika

Kapela „Dziedukai“ atlieka lietuvių liaudies ir autorinius kūrinius. Mūsų repertuare Kęstučio Kuzmicko valsai ir polkos ir Rolando Noreikos dainos. Gyvas instrumentinis skambesys, tradiciniai motyvai ir šiuolaikiškesnė koncertinė energija.

https://youtu.be/rilU4xXU4E4?si=1uvk17HkvpkdsOP2

Ansamblis PÄRNU SPELMANSLAG (Estija). Vadovas Erhard Ohlhoff

Pernu „Spelmanslag“ gyvuoja nuo 2017 metų, o ansamblio tikslas – supažindinti Estijos publiką su gražiomis liaudiškomis dainomis iš įvairių Skandinavijos šalių, taip pat iš kitų Europos šalių ir šiek tiek iš Estijos. Be smuikų, kūriniams ypatingą skambesį suteikia fisharmonija, kuri iš tikrųjų yra labai tipiškas instrumentas tokiuose ansambliuose. Ansamblis dainose taip pat naudoja bosinį klarnetą, skardinį švilpuką, oktavinę mandoliną, vokiškas dumples ir altą.

Pernu smuiko ansamblio „Spelmanslag“ pavadinimas kilęs iš švedų kalbos ir reiškia instrumentų klubą arba ansamblį. „Spelmanslag“ yra visur Skandinavijoje, o dabar ir Pernu.

https://www.facebook.com/parnuspelmanslag/?locale=et_EE

https://www.facebook.com/share/v/1G3Wrn6KPw/

https://www.facebook.com/share/v/1EAWymuyet/

Ansamblis VIISIVILLUD (Estija). Vadovas Kalev Kalden

Pirmasis ansamblio pasirodymas įvyko 2022 metais. Nuo tada aktyviai dalyvaujame festivaliuose Estijoje ir festivaliuose bei renginiuose Latvijoje. Kartu tapome puikia muzikos mylėtojų grupe. Daugiausia grojame liaudies muziką.

https://youtu.be/dI0oWUTc6gc?si=nKiIEjLWxr0qxtfq

https://youtu.be/muWEdnhCgbM?si=IpOIQCVB2SXmtYac

Ansamblis KOLMAS KÄSI (Estija). Vadovas Andres Vahesalu

Nors esame pažįstami jau dešimt metų, trise pirmą kartą kartu grojome nuo 2024 metų rugpjūčio. Gerai sutariame ir dabar esame groję keliuose festivaliuose, renginiuose mūsų mieste ir aplankę draugus Latvijoje.

https://www.facebook.com/share/v/18ASKfGpD5/

https://youtu.be/X3HU6UxUy0E?si=fc6V-d_HCFu5bQ4Z

https://youtu.be/ap6rnBvy6M0?si=fSEnqYYJTOwvpLcV

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija” folkloro ansamblis SALDUVĖ (Lietuva). Vadovas Darius Daknys

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ įkurtas 1986 metais. Ansamblis pasivadino istorinio piliakalnio, esančio Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje ir vadinamo Salduvės kalnu, pavadinimu. Folkloro ansamblio repertuare – aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, instrumentinė muzika, žaidimai, pasakojimai, taip pat kitų Lietuvos etnografinių regionų kalendorinės dainos, romansai ir šiuolaikinės folkloro interpretacijos.

„Salduvė” koncertuoja, puoselėja ir skleidžia lietuvių liaudies muzikinį, choreografinį ir pasakojamąjį folklorą ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje, dalyvauja tarptautiniuose folkloro festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse. Folkloro ansamblis sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

„Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos televizijos laidose, yra išleidusi 6 muzikinius albumus. Už puikius kūrybinius pasiekimus ansambliui „Salduvė“ buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė”.

Daugiau informacijos galite rasti folkloro ansamblio „Salduvė“ „Facebook“ puslapyje, internetinėje svetainėje http://www.laiptai.com/salduve/

Visus folkloro ansamblio „Salduvė“ muzikinius albumus galite klausytis muzikinėse platformose Pakartot https://www.pakartot.lt/project/salduve ir Spotify.

Tautiška kapelija SUTARAS (Vilnius). Vadovas Antanas Fokas

Vienas populiariausių Lietuvos tradicinės muzikinės kultūros atstovų, tautiška kapelija SUTARAS, 2017-ųjų gruodį pažymėjo 6000-ojo viešo pasirodymo ribą. 2018 metų pabaigoje, kapelijos artistai pasitiks savo kūrybinės ir koncertinės veiklos 30-mečio jubiliejų.

SUTARAS – vienintelis Lietuvos meno kolektyvas, po Nepriklausomybės atkūrimo reprezentavęs mūsų šalies muzikinę kultūrą net šešiose Pasaulinėse Expo parodose (Lisbon 1998; Hannover 2000; Aichi 2005; Zaragoza 2008, Shanghai 2010, Milan 2015). Sekdami SUTARO veikla, Lietuvoje kūrėsi daug instrumentinio folkloro ansamblių, kapelų, kurių dalyviai įvairiausiais instrumentais griežia tiek senąją, improvizacinę piemenų muziką, polifonijos pavyzdžius, tiek vėlyvesnio laikotarpio pasilinksminimų repertuarą, paįvairinamą dainomis, šokiais, žaidimais. SUTARO pasirodymai nepalieka abejingų klausytojų, kur jie bebūtų: Australijoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje, Azijoje, Europoje ar gimtojoje Lietuvoje. Didžiausių koncertinių salių ir Lietuvos Dainų švenčių, populiariausių televizijos laidų žiūrovai, tradicinių vakaronių, Liaudies buities muziejaus klojimo teatro lankytojai stebi ir dalyvauja SUTARO programose, kurios įrašytos 11 kompaktinių plokštelių ir pirmąjame lietuviškame tradicinės muzikos DVD. Neapsiribodami tradiciniu repertuaru ir turėdami platų kūrybinį arsenalą, SUTARO artistai su kitais populiariausiais Lietuvos muzikos meistrais parengė ir įrašė specialias programas: ethnojazz.lt (su Vilnius Jazz Quartet) ir Lithuanian Folk’N’ Roll (Su Dainiaus Pulausko grupe). Jų sėkmę lemia muzikantų meistriškumas, programų originalumas, nepasotinamas noras atiduoti žiūrovams viską, ką geriausio per šimtmečius sukūrė mūsų tautos šviesuoliai. SUTARO nuopelnai išsaugant ir propaguojant tradicinę muzikinę kultūrą, įvertinti padėkos raštais ir svarbiausiu Lietuvos folkloro apdovanojimu – „Aukso paukšte“.

www.sutaras.lt

https://www.facebook.com/kapelija.sutaras/

https://www.youtube.com/watch?v=ufKgqQXAa20

TRADICINĖ KAPELA NORAGAS (Širvintos)

2011 metais Širvintose buvo suburtas liaudies muzikos kolektyvas „Noragas“, kuris 2018 m. tapo tradicine kapela, grojančia lietuvių tradiciniais muzikos instrumentais – smuiku, armonika, basetle ir būgnu. Mūsų kolektyvas siekia atgaivinti ir populiarinti Širvintų kraštui ir Aukštaitijos etniniam regionui būdingas muzikines tradicijas.

Tradicinė kapela „Noragas“ aktyviai dalyvauja įvairiose šventėse, konkursuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose liaudiškos muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Tai Dainų šventės dalyvis. Kolektyvas atstovavo Širvintų kraštą tarptautiniuose folkloro ir kapelų festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, ,,Griežynė“, ,,Ant rubežiaus“ Dainavos krašto folkloro šventėje, Neringos folkloro festivalyje „Tek saulužė ant maračių“ ir t.t. Tai daugkartinis LRT laidos ,,Duokim Garo!“ dalyvis.

2024 metais kolektyvas išleido kompaktinę plokštelę.

https://youtu.be/u3EvXjqfFh4?si=O46X41ZzF5OV_25E

https://www.facebook.com/noragas.folk/

Folkloro kapela ČIR VIR VYRAI iš Zarasų. Vadovas Gintaras Andrijauskas

Čir Vir Vyrai – tai smagi folkloro asų kapela, debiutavusi 2000 metais Zarasų kultūros rūmuose balandžio pirmosios koncerte. Turbūt dėl to jai ir paliko toks keistas, bet labai pavasariškas ir paukščio čiulbėjimą menantis pavadinimas. Kapela groja savo krašto liaudies muzika, tačiau nevengia ir paeksperimentuoti bei muzikaliai pakvailioti… Grupės gretose, kaip matote, dalyvauja ir niekad geros nuotaikos nestokojantis Zarasų etnografas Gintaras Andrijauskas, daugeliui žinomas kaip peterburgskų armonikų fanatas ir ansamblio Sadūnai veidas.

https://www.facebook.com/p/%C4%8CirVirVyrai-100063571688385/

Meguva

Palangos kultūros centro folkloro ansamblio MĖGUVA kapela.

Vadovė Diana Šeduikienė

Folkloro ansamblio „Mėguva” kapela jau daugiau nei 30 metų garsina savo krašto tradicinę muziką. Muzikantai keitėsi, kapelos sąstatas buvo pats įvairiausias, bet tikslas visada išliko tas pats – su didžiausiu malonumu groti savo krašto tradicinę muziką. 29 metus jai vadovauja Diana Šeduikienė. Daug patirties pasisemta iš tradicinių liaudies muzikantų – tai ir repertuaras, ir grojimo maniera. Per tuos metus daugelyje festivalių, švenčių, varžytuvių dalyvauta. Kapela 2000 metais kartu su „Mėguvos” ansambliu džiaugėsi „Aukso paukštės” apdovanojimu, 2010 ir 2017 metais tapo šauniausia festivalio “Ant rubežiaus” kapela, 2017 metais VII tarptautiniame folkloro konkurse – festivalyje „Saulės žiedas” pelnė 2 vietos apdovanojimą.

https://www.facebook.com/p/Folkloro-ansamblis-M%C4%97guva-100063530923166/

Kapela GATUNKAS (Lietuva, Klaipėda).

Vadovai Aistė Leleikienėi ir Ričardas Bučmys

Gatunkas – tai grupė lietuvių liaudies muziką mylinčių žmonių, kurių pagrindinis tikslas – dalintis pačiomis geriausiomis emocijomis dainoje ir muzikoje. Grupės gyvavimo pradžioje grupės nariai buvo išsiblaškę po visą Lietuvą, o visai neseniai Klaipėdą juos subūrė gyventi kartu. Grupė gyvuoja jau devintus metus, koncertuodami spėjo apkeliauti daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, o toliausiai Gatunko dainos skambėjo Argentinoje! Nors visi muzikantai lietuvių muzikoje nardė jau seniai kitų grupių sudėtyje, tačiau atradę Gatunką iškart suprato, kad jiems lemta būti kartu, nes draugystė, geras laikas ir mylima muzika yra neatskriami kiekvienam iš jų.

https://www.facebook.com/Gatunkas/

Jurbarko kultūros centro liaudiška kapela SANTAKA (Lietuva).

Vadovas Petras Pajaujis

Kapela „Santaka“ susibūrė visai neseniai – tik 2011 metais, tačiau jiems puikiai sekasi, muzikantai daug repetuoja, pildo repertuarą naujais kūriniais. Kapela sulaukia daug kvietimų groti įvairiuose renginiuose, 2014 metai „Santakai” ypač darbingi – jie kviečiami ne tik į bene visas miesto šventes bei renginius, bet ir daug koncertuoja rajone ir už jo ribų, vyksta į festivalius, kitų miestų gimtadeinius ir pan. Rugpjūčio mėnesį kapela lankėsi ir koncertavo Lenkijoje bei Rusijoje. Šiuo metu kapelą sudaro 10 narių, muzikantai groja bandonijomis, armonikomis, smuiku, kontrabosu, būgnais. 2013 metais kapela „Santaka“ dalyvavo LRT Andriaus Pojavio palaikymo koncerte „Būkime kartu“ (Vilniuje), o šiemet jau net keletą kartų dalyvavo LRT laidoje „Duokim garo“ (Vilniuje), čia neseniai tapo mėnesio nugalėtojais. Muzikantai yra nuolatiniai rajono kaimo bendruomenių švenčių dalyviai, groja valstybinių švenčių minėjimuose, JKC organizuojamuose renginiuose, Jurbarko miesto dienose ir kituose renginiuose.

https://www.facebook.com/watch/?v=2270853063291263

Kaimiškos muzikos ansamblis SENOLIAI (Klaipėda).

Vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Petrauskas

Ansamblis įkurtas 1982 m. Brandaus 60-75 metų muzikantai išsiskiria unikalia liaudiška grojimo maniera. Kolektyvas siekia išlaikyti ir populiarinti senąsias muzikavimo tradicijas. Repertuare – įvairi muzika: nuo seniausių laikų iki tarpukario bei pokario lietuviškos instrumentinės muzikos kūrinių, dainų. Muzikantai dažniausiai groja iš savo vaikystės ir jaunystės atsineštas melodijas .

2002 metais ansamblis nominuotas geriausiu Lietuvos tradicinės instrumentinės muzikos kolektyvu ir apdovanotas „Aukso paukšte”. Energingieji muzikantai išsiskiria gebėjimu kurti puikią nuotaiką – iš respublikinių festivalių ir švenčių „Senoliai” ne kartą parsivežė linksmiausio ir jaunatviškiausio kolektyvo apdovanojimus.

Ansamblio muzikantai mielai kviečiami į tarptautinius folkloro festivalius Lietuvoje ir užsienyje.

Jungėnų kaimo kapela GEGUŽIO ŽIEDAI. Vadovas Edmundas Rėkus

Daugiau kaip 40 metų gyvuojanti legendinė Jungėnų kaimo kapela…

Informacija ruošiama…

https://youtu.be/aCswJec8Wuo?si=fD0qUiOFMeJBXjyb

Eržvilko kultūros centro tradicinių muzikos instrumentų ansamblis ERŽVILKO BANDONIJA. Vadovė Gintarė Stirbienė

Kolektyvas susibūrė 1976 metais. Pagrindinę repertuaro dalį sudaro senųjų bandonininkų grotos ir grojamos melodijos. „Eržvilko bandonijos“ kolektyvas aktyviai dalyvauja Lietuvos Dainų šventėse, festivalyje „Atataria lamzdžiai“, miesto, rajono, regiono organizuojamuose renginiuose. Per prabėgusius veiklos metus kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose: Ispanijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Moldovoje.

2002 metais „Eržvilko bandonijos“ kolektyvas tapo „Aukso paukštės“ laureatais.

Nuo 2013 metų Eržvilke organizuojamas respublikinis bandonininkų festivalis „Antanų polka“ į kurį suvažiuoja didžioji dalis Lietuvos bandonininkų.

Organizuojama vaikų ir jaunimo kūrybinė / edukacinė stovykla „Bandonija vakar, šiandien, rytoj“.

2021 metais kolektyvas šventė 45-rių metų kūrybinės veiklos jubiliejų.

Eržvilko kultūros centro tradicinių muzikos instrumentų „Eržvilko bandonija“ ansambliui pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų sugrupavimą, įvertinant jų meninį lygį suteikta II kategorija.

Bučmių šeimyninė kapela (Klaipėdos raj.)

Kai vaikai pradeda groti ir mylėti muziką, tėvai nebegali likti nuošalyje. Taip ir gavosi, kad dabar grojame visi kartu. Pradžia buvo 2022 metais muzikos mokyklos šeimyninių ansamblių koncerte, o toliau dideli postūmį davė Gintaro Andrijausko organizuojamas festivalis SĖLOS MUZIKANTAI, kur leidžiama pasirodyti net nežinomiems ir pradedantiems kolektyvams. Kolektyvas groja lietuvių liaudies ir savo kūrybos muzikikę, o tiksliau tas kas patinka groti patiems kartu. Rugilė muša būgnų komplektą arba liaudišką būgną, kai reikia pačiumpa ir mandoliną, Gediminas groja smuiku, mama kontrabosu, o tėtis bandonija arba gitara. Per tuos metus jau teko sudalyvauti liaudiškos muzikos festivaliuose Vokietijoje, Latvijoje, pakoncertuoti net tolimojoje Australijoje, taip pat sudalyvauti ir LRT organizuojamose laidose DUOKIM GARO.

Skaudvilės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis INKSTILIUKS.

Vadovai: Rasa Bartkuvienė ir Vytautas Krencius

Ansamblio nariai dalyvauja įvairiose Žemaitijos regiono tradicinių šokių vakaronėse, tradicinių judriųjų liaudies žaidimų vakaronėse, tarptautinėse etnokultūros naktyse, tauragės apskrities tradicinių šokių vakaronėse. Dalyvavo projekte „Tauragės krašto bandonija“ (2019 m.), bandonijų projektuose / stovyklose Eržvilke ir Kelmėje. Dalyvauja Tauragės, Skaudvilės ir aplinkinių miestų, kaimų bei bendruomenių šventėse, muziejaus naktų renginiuose Tauragėje, kasmet dalyvauja beveik visuose svarbiausiuose kultūros ir švietimo folkloro bei amatų renginiuose Tauragės rajone.

2020 – 2021 metais ansamblis įvykdė Tauragės kultūros centro projektus „Skaudvilės krašto bandonija“.

2023 ir 2024 m. ansamblio kapela tapo XII ir XIII respublikinio vaikų ir jaunimo konkurso „Tradicijų paveldėtojai” laureatais ir dalyvavo laureatų koncerte Vilniaus rotušėje.

2023 m. ansamblis organizavo etnokultūrinę vasaros stovyklą ansamblio nariams „iš praeities į dabartį“.

Dalyvauta televizijos, radijo laidose, tinklalaidėse: LRT „Draugiška lietuva“ (2023 m.), „Duokim garo“ (2024 m. – du kartus), INFO TV (filmas apie nematerialaus kultūros paveldo vertybę – Tauragės krašto bandoniją).

Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ŠEBUKAI. Vadovė Lina Lukošienė

EKC Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai“ gyvuoja nuo 2007 metų ir yra įvairių švenčių dalyvis ir organizatorius. Ansamblis dalyvauja Dainų šventėse (2009, 2013, 2018, 2024), rajono renginiuose. Ansamblio dalyviai pasirodo įvairiuose konkursuose: „Tramtatulis“, „Tautiniai atspindžiai“, „Gaidų išdaigos”, „Linksmoji polkutė”, „Petronės armonika”, dalyvauja tradicinio muzikavimo kursuose Kelmėje, patys veda muzikavimo mokymus. Ansamblyje yra kapela ir dainavimo grupė. Visi dalyviai mokosi muzikavimo tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais.

Panevėžio rajono Raguvos kultūros centro tradicinė kapela RAGAUVA. Vadovė Kotryna Juškaitė

Susikūrė 2025 m. Kolektyve muzikuoja mama ir dvi dukros. Tradicinės kapelos repertuare skamba Raguvos krašte užrašytos lietuvių liaudies dainos, Panevėžio krašto instrumentinė muzika, pokario kartos raguviškių jaunystės dainos, romansai.

Kapelos pavadinimas RAGAUVA kilo iš gimtojo miestelio Raguva pavadinimo. Suteikiant prasmę: RA – tai Egipto Saulės Dievo vardas, GAU (GO) – verčiant iš anglų kalbos, tai judėjimas link harmonijos ir pozityvaus aktyvumo per šokį ir judesį, o VA – tai pirmų veiklų išvada. Saulė ir Judesys suteikia džiaugsmą bei harmoniją, o pozityvi pasekmė gerą nuotaiką ir laimę.

Kapelos šūkis: „Kol Dievus padės, kiaulas nesuės!“.

Nors kapela gyvuoja tik antrus metus, ji aktyviai koncertuoja įvairiuose tradicinės muzikos renginiuose, šventėse, festivaliuose tokiuose kaip: tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovo varpai“ (Vilnius), tarptautinis amatų ir meno festivalis „Vilnonės dienos“ (Raubonys), respublikinis tradicinių kapelų festivalis „Čirpulio čirpynė“ (Veliuona) ir kt. 2025 m. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Wäägvere Wolk“ Estijoje.

Kapelos įrašai:

https://www.youtube.com/watch?v=s3v8_72SHVg&list=RDs3v8_72SHVg&start_radio=1

https://www.youtube.com/watch?v=PoHjTYy4_Is&list=RDPoHjTYy4_Is&start_radio=1

https://www.youtube.com/watch?v=Uv98yK4t_Ps&list=RDUv98yK4t_Ps&start_radio=1

Rietavo savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela SUBATA. Vadovė Aida Liutikienė

Liaudiškos muzikos kapela „Subata“ iš Rietavo atstovauja Žemaitijos regiono liaudies muzikos kultūrą. „Subata“ žemaitiškai reiškia šeštadienį, todėl kapelos pavadinimas simbolizuoja šventę, bendrystę ir linksmą susibūrimą.

Kapelos muzikantus vienija meilė liaudies dainoms, muzikai ir bendras tikslas skleisti ir puoselėti liaudies muzikos tradicijas.

Kolektyvas susibūrė 2001 metais, šiais metais švenčiantis 25 m. gyvavimo sukaktį. Tai vienas pagrindinių Rietavo savivaldybės kultūros centro organizuojamų tradicinių renginių, Mykolinių, Joninių, valstybinių švenčių bei liaudiškos muzikos festivalio „Subatvakaris“ dalyvių, į savo repertuarą įtraukiantis lietuvių liaudies, savos kūrybos dainas, šokius, aranžuotes.

„Subata“ – garsindama savo kraštą bei puoselėdama liaudiškos muzikos tradiciją, aktyviai dalyvauja šventėse, konkursuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose liaudiškos muzikos festivaliuose įvairiuose Lietuvos miestuose (Šiauliuose, Kretingoje, Telšiuose, Jurbarke, Plungėje, Šilalėje, Radviliškyje, Utenoje, Pasvalyje, Sedoje, Klaipėdoje, Mažeikiuose…), nuolatinė respublikinės kapelų šventės – varžytuvių „Grok, Jurgeli“ dalyvė (nuo 2013m.) ir nugalėtoja (2014, 2016, 2019, 2022, 2024 m.), atstovaujant Žemaitijos regioną pagrindinėje šventėje Kaune, Kauno sporto halėje ir Žalgirio arenoje.

Savo atliekamą muziką populiarino, kultūrinius mainus užmezgė ir Rietavo vardą garsino tarptautiniame liaudiškos muzikos festivalyje Saldus , Gulbenėje (Latvija), Zarbeko miesto 750m. jubiliejinėje šventėje (Vokietija).

2016m. dalyvauta Lietuvos ryto televizijos laidoje „Arčiau namų“.

2024m. LRT televizijos laidoje „Duokim garo“.

2020 m. rudenį išleista pirmoji liaudiškos muzikos kapelos „Subata“ CD kompaktinė plokštelė „Aplankyki senąjį Rietavą“.

2021 m. Bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, įrašyta „Plungės, Rietavo, Telšių kraštų tradiciniai muzikantai“ CD kompaktinė plokštelė.

https://www.youtube.com/watch?v=sWbIdR_My88

https://www.youtube.com/watch?v=ZBrQvJhfdDU

Grupė TRAKIŠKIO MUZIKANTAI (Panevėžio rajonas). Vadovė Audronė Rencovienė

Grupė „Trakiškio muzikantai“ susibūrė 2024 metais. Visi grupės muzikantai yra muzikos entuziastai, muzikuojantys nuo vaikystės ir yra groję įvairiuose Panevėžio miesto ir rajono kolektyvuose. Grupės repertuare skamba lietuvių liaudies ir autoriniai kūriniai, kolektyvas yra kviečiamas koncertuoti įvairiose šventėse ir festivaliuose.